Po bankroto – vėl į banką?

Bankas rado išeitį

Ne visais atvejais bankrutuojantis žmogus netenka savo būsto.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad skoloms padengti žmogus privalėtų paaukoti visą savo turimą turtą ir jį parduoti.

"Tačiau pasitaiko galimybių išsaugoti būstą. Turime tokią bylą, kurioje žmogus turi 90 tūkst. eurų skolą. Iškėlus bankroto bylą, turto vertintojai įvertino būstą 50 tūkst. eurų. Sudarėme mokėjimo planą. Trejus metus žmogus mokės bankui įmokas už nuomą, o tada, pasibaigus bankroto procedūrai, žmogus pasirašys naują kreditavimo sutartį, pagal kurią jis išmokės bankui 50 tūkst. eurų. Tai yra ta suma, kurią bankas gautų pardavęs turtą. Bankas gauna tai, ką mokėtų rinka. Būtų nurašoma 40 tūkst. eurų suma, tai yra tiek, kiek susidarė dėl nekilnojamojo turto burbulo", – pasakojo I.Lengvinas.

Pirma banko reakcija buvo nepatikli.

Tačiau, apsvarstęs galimus nuostolius, įvertinęs rizikas, bankas sutiko sudaryti tokią sutartį su bankrutuojančiu asmeniu.

Turtą mėginant pardavinėti varžytinių metu bankas net negalėtų tikėtis už jį gauti rinkos kainą, ji gerokai smuktų.

Pensininko skola – 6 mln. eurų

Tiesa, ne visos bankroto istorijos – tokios sėkmingos.

Neseniai teisme savo skolas vardijo vienas pensininkas, kuris skolingas kelis milijonus eurų.

Vyras tik nekaltai šypsojosi, kai jo istorija nusistebėjo teisėja, – iš kur pensininkui tiek drąsos skolintis milijonus?

O štai kitas 70-metis pensininkas į bankrutuojančiųjų sąrašus pateko po to, kai įsipareigojimų neįveikė jo vaikai.

Žmogus laidavo už savo vaikus, kurie ėmė paskolą banke. Vaikų verslui žlugus, paskui save į bankroto duobę jie nusitempė ir ligotą tėvą.

"Pasitaiko atvejų, kai išaiškėja, kad skolininkas nuslepia tikrąją turto padėtį užsienyje. Mes negalime žinoti, kokiose šalyse žmogus gali turėti nekilnojamojo turto. Tokios situacijos jau dvelkia sukčiavimu", – pastebėjo I.Lengvinas.

Būna ir priešingų situacijų, kai kreditoriai pernelyg stropiai seka savo skolininkus.

Vienai nėščiai moteriai, gyvenančiai Šilutėje, teko aiškintis teisme, dėl kokių priežasčių ji savo sveikatos problemas patikėjo privačiai ginekologų klinikai.

Kreditoriai ėmė piktintis – kodėl bankrutuojantis asmuo nesikreipė į valstybinę medicinos įstaigą, o nužingsniavo į privačią?

"Iškilo klausimas, ar ne per daug prabangos? Paaiškėjo, kad nėštumas buvo komplikuotas, todėl moteris tiesiog rūpinosi sveikata", – pastebėjo bankroto administratorius.

Dėl kredito – prostitučių paslaugos

Kartais bankroto bylose pasitaiko ir kuriozinių situacijų.

Teismui nagrinėjant vienos pagyvenusios ponios bankroto bylą, staiga paaiškėjo, kad moteris kažkur pradingo.

Netrukus sužinota, kad ji yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Moteris buvo teisiama už sąvadavimą.

Peržvelgus baudžiamąją bylą, paaiškėjo, jog prispausta skolų pensininkė nėrė į pikantišką biznį – ieškojo klientų jaunoms merginoms.

Kaltės teisme ji neneigė, smulkiai papasakojo, kur ir už kiek siūlė jaunų merginų paslaugas klientams.

Viso to gyventoja griebėsi dėl neišmokėto kredito.

Moters sutuoktinis nėrė į alkoholio liūną, tad finansiniai įsipareigojimai užgriuvo žmonos pečius, nes iš valytojos algos ji nepajėgė mokėti palūkanų.