Palangoje gyveno ir kūrė

Rašytojas, poetas, dramaturgas, eseistas ir Palangos miesto šviesuolis Rolandas Rastauskas (1954–2024) baigė Palangos senąją gimnaziją, dėstė Klaipėdos universitete.

Daugelį metų rašytojas Palangoje ne tik gyveno ir kūrė, bet ir puoselėjo kultūrinį gyvenimą, o jo literatūros vakarai – susitikimai su skaitytojais – visuomet tapdavo švente literatūros gurmanams.

Amžinojo poilsio R. Rastauskas atgulė taip pat Palangoje, šalia savo mamos.

Siekiant išsaugoti šio šviesuolio kūrybinį palikimą ir įkvėpimą ateities kartoms, Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos rašytojų sąjunga sutarė išskirtinai įamžinti jo atminimą – buvo apsispręsta įsteigti R. Rastausko vardo kasmetę literatūrinę premiją.

„Mūsų siekis, kad R. Rastauską kiekvienais metais atmintų. Taip ir gimė idėja įsteigti jo vardo premiją, siekiant atsiminti jo kūrybą ir kartu skatinant jaunimą eiti kūrybos pėdomis. Palangos miesto savivaldybės taryba tam vieningai pritarė“, – premijos teikimo ceremonijoje kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kurorto vadovas pridūrė, jog premija, kurios laureatus iš visos respublikos atrinks Lietuvos rašytojų sąjunga, bus skiriama kasmet ir įteikiama Palangos kurhauze.

Kasmet prisimins kūrėją

Pirmosios literatūrinės R. Rastausko premijos įteikimo ceremonijoje, kalbėdamas apie pernai amžinybėn išėjusį šviesuolį, renginį vedęs Nerijus Stasiulis prisiminė mąslų kūrėjo žvilgsnį, aštrų jo žodį, lengvą dvasią ir jo meilę žmogui bei savo kraštui.

„Šiandien čia man labai smagu matyti tiek daug Rolando didelės šeimos narių. Čia yra tie, kurie turėjo garbę ir likimo dovaną su juo betarpiškai bendrauti, čia yra tie, kurie visą gyvenimą didžiuosis, kad yra jo mokiniai. Ir čia yra tie, kurie labai myli lietuvių literatūrą, kurie myli R. Rastausko kūrybą. Ir šiandien yra momentas, kai užsidarius vienam ratui, atsiveria kitas. Rolando noras dalytis, noras mokyti tęsiasi mūsų miesto tarybos iniciatyva, įsteigus jo vardo literatūrinę premiją“, – kalbėjo N. Stasiulis.

Tai esą kasmet vers ieškoti kuriančiųjų perlų, tų žodžių meistrų, kurie visada primins, kad Palangoje gyveno ir kūrė R. Rastauskas.

Komisijai, pasak N. Stasiulio, teko ypač nelengva misija, nes kiekvienas kūrėjas yra unikalus ir išskirtinis.

Ir kai šį sykį reikėjo nuspręsti, kuris yra tas geriausias, buvo gana sudėtinga.

Mūsų siekis, kad R. Rastauską kiekvienais metais atmintų.

Pasiūlyta vienuolika autorių

Lėšos premijai bei premijos įteikimo renginiui numatytos Palangos miesto savivaldybės biudžete, o įteikti ją apsispręsta kasmet, minint R. Rastausko gimimo metines.

Premija gali būti skiriama lietuvių prozininkui, eseistui, dramaturgui arba poetui už gražia ir elegantiška kalba išreikštą atvirą, nuoširdų požiūrį į pasaulį, įvairialypę jo kultūrą.

Taip pat premija gali būti skirta ir už darbus apie R. Rastausko asmenybę bei kūrybą, vertinant nominanto per pastaruosius dvejus metus išleistus kūrinius.

Šiemet premijai buvo pasiūlyta net vienuolika autorių: Monika Baltrušaitytė („10-01“), Aldona Dudonytė-Širvinskienė („Amnezija“), Austėja Jakas („Mėlynieji malonumai“), Julius Keleras („Atvirom akim“), Mindaugas Nastaravičius („Antra dalis“), Gytis Norvilas („Požemių paukščiai“), Vladas Rožėnas („Katastrofa“), Tomas Petrulis („Daikto kūnas“), I. M. Sokolovaitė („Pozuotoja“), Vytautas Stankus („Renkant kaulus“) ir Darius Žiūra („Diseris“).

Iniciatyva: Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos rašytojų sąjunga išskirtinai sumanė pagerbti pernai mirusį poetą, eseistą ir dramaturgą R. Rastauską. / A. Kazlausko nuotr.

Tai – neeilinis romanas

Pirmosios R. Rastausko literatūrinės premijos laureate tapo palangiškė I. M. Sokolovaitė, kuri įvertinta už debiutinį romaną „Pozuotoja“, jį 2024 m. išleido leidykla „Baziliskas“.

„Premijuotasis romanas „Pozuotoja“ savo vizualumu ir estetikos paieškomis, srauniu pasakojimo ritmu, intelektualumu labai koreliuoja ir su paties Rolando kūryba, eseistika, pjesėmis, o galbūt net ir su jo poezija (…) Pagiriamasis žodis autorei, kad ji nepabijojo nerti į šią gelmę, kad ėmėsi intelektualios provokacijos. Jas mėgo ir pats Rolandas. Manyčiau, kad „Pozuotoja“ jam būtų patikusi“, – rašytojos Renatos Šerelytės laureatei skirtą pagiriamąjį žodį renginyje perskaitė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Anot R. Šerelytės pagiriamojo žodžio laureatei, tai nėra paprastas ir, kaip dažnai sakoma, geras eilinis romanas.

„Jis geras, bet – ne eilinis. Jis neįprastas, keistas, galbūt šiek tiek trikdantis, o gal net nervinantis. Tikiu, yra skaitytojų, kurie neperskaitys jo iki galo, numes, vos pradėję. Tikiu, kad yra skaitytojų, kurie godžiai jį praris, nešami banguojančių sakinių, kaip šilkinių vandenyno srovių. Tikiu, kad didžioji dalis skaitytojų šiek tiek išsigąs dėl to, apie ką šiaip nesuka galvos, apie tai, ką mes matome ir bijome išvysti, apie matymą, kaip fizinį barjerą, trukdantį suvokti, ką iš tiesų reiškia žodis „regėti“, – rašoma R. Šerelytės pagiriamajame žodyje I. M. Sokolovaitei.

Prasilenkė laike ir erdvėje

Romanas „Pozuotoja“ taip pat pelnė Liudo Dovydėno premiją, pateko į „Metų knygos rinkimų“ penketuką, sulaukė teigiamų literatūros kritikų recenzijų, literatūrologų ir skaitytojų dėmesio.

„Gailiuosi, kad su R. Rastausku nebuvau pažįstama asmeniškai. Mes kažkaip prasilenkėme laike ir erdvėje, nors ir vaikščiojome tomis pačiomis gatvėmis ir Vilniuje, ir Palangoje. Bet man labai svarbu, kad žmonės, kurie jį labai artimai pažinojo, prasitarė, jog jam veikiausiai mano kūryba būtų pasirodžiusi verta to įvertinimo, kurio sulaukiau šiandien“, – atsiimdama garbingą apdovanojimą kalbėjo pirmosios R. Rastausko vardo literatūrinės premijos laureatė I. M. Sokolovaitė.

I. M. Sokolovaitė aktyviai skelbia savo meninius ir eseistinius tekstus kultūrinėje spaudoje, gilinasi į ekologijos, vizualumo, gyvybės temas.

Dalyvauja šalies ir tarptautiniuose konkursuose, juose laimi prizines vietas („Prix Laurence 2023“, „Prix Laurence 2022“), Lietuvoje yra laimėjusi prozos konkursą, skirtą Ričardo Gavelio kūrybai atminti, tapo Jaunųjų filologų konkurso, „Gintaro lašų“, „Literatūrinių slinkčių“ laureate.