Pirminės „Grigeo Klaipėda“ vidinio tyrimo išvados: slapto vamzdžio į marias nėra

Visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į už miesto, Dumpiuose  esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias.

Avarinis vamzdis yra tik „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių teritorijoje. Jokio kito vamzdžio, apeinančio visus ar dalį valymo įrenginių, nerasta. Šis vamzdis eina nuo pirminio (mechaninio) valymo įrenginio ir nukreipia nuotekas į avarinį nuotekų išleidimo kanalą.

Nuotekoms apeiti nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazgą galimybės nėra.

„Kaip jau esame ne kartą sakę, avarinis vamzdis yra, nes jis privalo būti montuojamas biologinio valymo įrenginiams, o atskiro slapto vamzdžio, einančio tiesiai į Kuršių marias, „Grigeo Klaipėda“ nėra ir niekada nebuvo. Tikiuosi, kad pirmosios vidinės komisijos tyrimo išvados padės kuo greičiau išsiaiškinti faktus ir užkirsti kelią viešojoje erdvėje sklandančioms realybės neatitinkančioms teorijoms. Bet kokiu atveju nuo atsakomybės nebėgame, tiesiog norime tiksliai išsiaiškinti ir faktais pagrįsti įvykio aplinkybes“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Žemiau pateikiamos esminės komisijos tyrimo išvados.

Nuotekos – ne iškart į marias

Komisija nustatė, jog iš kartono popieriaus gamyklos Klaipėdos mieste visos nuotekos patenka į bendrovės nuotekų valyklą Dumpių kaime. Dumpių kaime valymo įrenginiuose mechaniškai ir biologiškai apvalytos nuotekos keliauja į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išvalytų nuotekų kolektorių. Po to, susimaišiusios nuotekos apie 10 km keliauja uždaru kanalu ir išteka į Kuršių marias.

„Nei iš įmonės „Grigeo Klaipėda“ teritorijos Nemuno g. 2 Klaipėdos mieste, nei iš bendrovės valdomos nuotekų valyklos Dumpių k. mechaniškai ar biologiškai apvalytos nuotekos negalėjo patekti tiesiogiai į Kuršių marias,“– teigiama išvadose.

Apskaitomos ir avariniu vamzdžiu tekėjusios nuotekos

Nustatyta, jog visoms „Grigeo Klaipėda“ nuotekoms buvo atliekamas pirminis mechaninis valymas – į nuotekų transportavimo liniją jos patekdavo po valymo gamykloje esančiu flotatoriumi, kuriame sugaudomos skendinčios-kietosios medžiagos. Dumpių kaime tęsiamas mechaninis ir biologinis valymas.

Komisija taip pat nustatė, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir keliavusios avariniu vamzdžiu, tad slapta leisti nuotekas tiesiai į Kuršių marias neįmanoma.

„Nuotekoms apeiti nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazgą galimybės nėra. Nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazge sumontuoti du vamzdžiai, kurių vienas plombuotas įmonės „Klaipėdos vanduo“, o kitame įrengtas nuotekų kiekio skaitiklis“, – teigiama išvadose.

1 iš 3 sklendžių – avarinė, ne slapta

Išvadose pateikiama ir detali nuotekų valymo schema: iš gamyklos Nemuno g. 2 mechaniniu būdu apvalytos nuotekos, atkeliavusios į Dumpių k., patekdavo į nuotekų paskirstymo kamerą, tuomet į pirminį nusodintuvą mechaniniam nuotekų valymui, iš jo – į nusiurbimo šulinį. Iš jo nuotekos galėjo būti nukreipiamos 3 atskirais vamzdynais su 3 atskiromis perjungimo sklendėmis.

Pirmąja – nuotekos gali būti nukreipiamos atgal į nuotekų paskirstymo kamerą, antrąja sklende nuotekos buvo nukreipiamos į biologinio valymo įrenginį. Trečioji – tai avarinio darbo režimo sklendė, kurios pagalba, nuotekos gali būti nukreipiamos į nuotekų išleidimo kanalą.

Grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis praėjusią savaitę sakė, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį. Anot jo, į marias pateko tik iš dalies, mechaniškai išvalytos nuotekos.

Praėjusią savaitę tyrimą pradėję prokurorai įtaria, kad „Grigeo Klaipėda“ nuolat į marias leido nevalytas nuotekas. Anot jų, jos į marias galėjo būti leidžiamos per specialiai tam sumontuotą aplinkvamzdį.

Klaipėdos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė praėjusią savaitę teigė mananti, kad nevalytos nuotekos leistos su įmonės vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt.

Prokurorai teigė, kad nuotekos galėjo būti leidžiamos ne vienerius metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.