Nors uostamiesčio valdžia atkurti Klaipėdos piliavietę bei pritaikyti ją kultūros ir turizmo poreikiams nutarė jau seniai, pagaliau šį jos žingsnį palaimino ir Valstybinė kultūros paveldo komisija.

"Komisijos pritarimas mus labai nudžiugino, nes tai išties žingsnis į priekį, kuris patvirtina, kad jau galime drąsiai ruoštis piliavietės atkūrimo darbams. Be to, labai džiugu, kad komisijos pirmininkas Jonas Glemža pagyrė šią studiją ir įvertino kaip itin profesionalią", – džiaugėsi Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Pernai atliktoje išsamioje piliavietės atkūrimo studijoje numatyta dvylika skirtingų piliavietės atkūrimo variantų.

Nors, vicemerės teigimu, kol kas dar nenuspręsta, koks variantas iš galimybių studijos bus pasirinktas piliavietės atstatymui, tikėtina, kad pilis bus atstatyta su visu jos tūriu, atkurta jos teritorija, gynybiniai pylimai.

J.Simonavičiūtė pabrėžė, kad pernai Klaipėdos piliavietė buvo pripažinta nacionalinės svarbos objektu, o tai yra itin svarbu norint gauti ES struktūrinių fondų paramą.

Manoma, kad viso piliavietės komplekso atstatymas turėtų kainuoti apie 150 mln. litų. Tikimasi, kad didžioji dalis lėšų bus skirta iš ES fondų, tačiau bus ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių.

Iki liepos 1-osios savivaldybės specialistai turi parengti paraiškas pirmajai ES paramai, kurios vertė 20 mln. litų, gauti. Šios lėšos bus skirtos teritorijos archeologiniams tyrimams atlikti. Jie yra būtini, kad prasidėjus statyboms nebūtų pažeistas kultūrinis sluoksnis.

Taip pat neseniai miesto taryba pritarė ir piliavietės detaliojo plano rengimui.