Pietinio aplinkkelio laidotuvės ar krikštynos?

Sunkvežimiais rieda ir konteineriai

Pradėta ardyti buvusi Tarptautinė jūrų perkėla gali padėti tašką pietinio aplinkkelio istorijoje. Neva nebus prasmės tiesti aplinkkelio į pietinę uosto dalį, kai joje neliks jūrų perkėlos ir smarkiai sumažės sunkiojo transporto srautas.

Tarptautinė jūrų perkėla iš tiesų ardoma, teigiama, sunkiai. Buvo įrengtos gana tvirtos gelžbetoninės konstrukcijos.

Verta prisiminti, kad ta perkėla buvo statyta ne sunkvežimiams, o karo technikai gabenti. Ja į tuometę Vokietijos Demokratinę Respubliką išgabenti ištisi ešelonai tankų ir kitokios karinės technikos. Paskui per jūrų perkėlą didelė dalis jų ir sugrąžinta, sumesta neva saugoti Rusijoje, Sibire. Gali būti, kad dalis tų praėjusio amžiaus 1955 ar 1962 m. gamintų ir prikeltų tankų dabar siunčiami kariauti į Ukrainą.

Ne vien dėl jūrų perkėlos būtų reikalingas uosto pietinis aplinkkelis. Žvilgtelėjus į Jūrininkų prospektą matyti, kad juo rieda daug sunkiojo transporto su konteineriais. Į Klaipėdos konteinerių terminalą, „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą gabenamos prekės iš įvairiausių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vietų.

Pernai Klaipėdos uoste pirmą kartą 1 mln. TEU ribą peržengęs konteinerių skaičius neatsirado iš oro. Didelė dalis jų rieda sunkiuoju transportu Lietuvos keliais, Šilutės plentu ir Jūrininkų prospektu.

Kartojasi: rytinės spūstys prie vieno iš įvažiavimo kelių į Klaipėdą. V. Matučio nuotr.

Kokia aplinkkelio nauda?

Pietinis aplinkkelis sumažintų konteinerių transporto srautą Klaipėdos mieste.

Jis nuo sunkiojo transporto beveik išlaisvintų Šilutės plentą, greičiausiai panaikintų nuolat susidarančias automobilių transporto spūstis prie Rimkų geležinkelio pervažos.

Didžiulę naudą pietinis aplinkkelis turėtų Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojams. Sveikesniu oru kvėpuotų visų pagal Jūrininkų prospektą esančių daugiabučių namų gyventojai. Svarbiausia – žymiai pagerėtų susisiekimas tarp Klaipėdos ir jos pietinės dalies priemiesčių – Šernų, Ketvergių, Dituvos, Priekulės – pusėje.

Pietinio aplinkkelio reikalai turėjo būti sprendžiami jau seniai. Koją tam pakišo ir teismo procesas, kai buvo derinamas detalusis planas. Atsirado žemės sklypų savininkų, kurie kreipėsi į teismus, nes nuo naujo kelio nebuvo numatyta nuvažiavimo kelių į jų sklypus. Detalusis planas buvo įstrigęs teismuose, tačiau vėliau suderintas.

Gaila, kad pats sumanymas atgulė į valdininkų stalčius. Suinteresuotiems asmenims pavyko prastumti idėjas, kad jūrų perkėla iš Smeltės pusiasalio persikeltų į Baltijos prospekto pabaigą. Tai sukėlė daugybę naujų su transportu susijusių problemų, atnešė didelių investicijų poreikį gerinti eismą Baltijos prospekte.

Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai.

Daugybė „butelio kakliukų“

Nuostabą kelia, kiek mažai dėmesio Klaipėdos uosto privažiavimo keliams skiria Lietuvos valdžia.

Klaipėdoje yra uostas – pagrindinis Lietuvos transporto mazgas. Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Klaipėdos prieigų keliai tvarkomi, o ir atrodo prasčiausiai. Nebaigiamas tvarkyti Jakų žiedas, kuris piko valandomis, ko gero, tampa labiausiai apkrautu transporto mazgu Lietuvoje.

Kur dingo atskiros Jakų žiedo atšakos į kelią link Šilutės, kurios išlaisvintų nuo dalies sunkiojo transporto ir Klaipėdos miestą? Juodas humoras, kad, užuot sutvarkius arba bent pradėjus tvarkyti iš dalies ir su uosto veikla susijusią svarbią kelio atkarpą, nuo Jakų žiedo link Šilutės sustatyti greitį ribojantys ženklai. Tarsi vien nuo ženklų kelias taptų geresnis ar lygesnis.

Dėl kelių, kurie susiję su uosto veikla, tvarkymo ne kažin ką gali padaryti paties Klaipėdos miesto valdžia. Daugiau čia gali nuveikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dar daugiau – Susisiekimo ministerija ir jai pavaldi Kelių direkcija

Kaip tik šiomis dienomis susisiekimo ministras pakoregavo ES pinigų naudojimo tvarką. Įrašė, kad tik akcine bendrove tapusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galės dalyvauti projektuose, kurie skirti įvažiavimui į uostą gerinti. Gal tarp tokių ES remiamų projektų kurią nors dieną atsidurs ir pietinis aplinkkelis?

Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai. Vadinamieji butelio kakliukai yra ties Klaipėdos laisvąja ekonomine zona, kur įvažiavimo keliai nėra tinkamai sutvarkyti. Vasarą problemų transporto srautai kelia ties antrąja Smiltynės perkėla. Dažnai prieš išplaukiant jūrų keltams sunkiojo transporto srautai nusidriekia Baltijos prospekte prie žiedų.