Patruliavimas Baltijoje: misija įmanoma

Lenkai ragina patruliuoti

Lenkija imasi iniciatyvos pradėti karinio patruliavimo Baltijos jūroje misiją. Kiek anksčiau apie tai buvo prabilusi ir Vokietija.

Buvusioji Lietuvos valdžia yra pareiškusi poziciją, kad efektyviausias patruliavimas Baltijos jūroje būtų, jei šios misijos imtųsi NATO. Vokietija yra paskelbusi iniciatyvą Rostoko mieste kurti NATO karinio jūrų laivyno koordinacinę vadavietę. Iš jos būtų rengiamos tiek apsaugos, tiek kitokio pobūdžio misijos Baltijos jūroje.

Patruliavimo pavyzdžių galima ieškoti ir po kai kurių įvykių Lietuvoje. Kai kokiame nors kaime atsirasdavo padegėjas, naktimis kaime patruliuodavo jo gyventojai, ne kokie nors atvykėliai iš miesto ar kitų kaimų.

Taip ir Baltijos jūroje – pagrindinę patruliavimo naštą turėtų nešti šios jūros šalių karo laivai, o į specialiai sukurtą patruliavimo misiją galėtų savanoriškai įsijungti ir kitų NATO šalių laivai.

Panašių misijų pasaulyje yra nemažai. Kai kuriose nuolat dalyvauja ir Lietuvos ne tiek karo, kiek pasienio apsaugos laivai.

Naujoji Lietuvos valdžia kol kas nėra pareiškusi jokios pozicijos dėl galimos patruliavimo misijos Baltijos jūroje. Tai gali būti aptariama Lietuvos Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio suplanuotame viename iš pirmųjų vizitų į užsienį, kuris numatytas į Lenkiją.

Inkarai – sabotažo įrankis

Apie tai, kas Baltijos jūroje kėsinasi į kabelius ar tinklus, supratimą jau turime. Panašu, kad apsimesdami, jog padarė klaidą, Baltijos jūroje Rusijos naudai veikia Kinijos laivai.

Tai, kad praėjusių metų spalį Kinijos konteinerinis laivas „NewNew Polar Bear“ su inkaru nutraukė Suomijos ir Estijos dujotiekį „Balticconnector“, dar galima nurašyti nelaimingam atsitikimui. Tą tvirtino ir Kinijos valdžia.

Kinijos, Rusijos ir kitų regionui nedraugiškų šalių laivų judėjimas Baltijos jūroje turėjo būti sekamas, renkama žvalgybinė informacija.

Kai šiemet lapkritį Kinijos balkerinis laivas „Yi Peng 3“ apie 100 jūrmylių Baltijos jūros dugnu pratempė išmestą inkarą ir nutraukė Suomiją ir Vokietiją, taip pat Lietuvą ir Švediją jungusius interneto kabelius, atsitiktinumu laikyti jau sunku.

Kiekviena Baltijos šalis turi daugybę jungčių jūros dugnu su kitomis šalimis, įskaitant ir Lenkiją. Neatsitiktinai šios šalies premjeras Donaldas Tuskas pasiūlė kurti bendrą Baltijos jūros patruliavimo misiją.

Pirmoji Lenkijos iniciatyvą palaikė Estija.

„Galėsime geriau analizuoti galimas grėsmes, stebėti Baltijos jūra judančius objektus. Privalome veikti ryžtingiau, kad galėtume apsaugoti kiekvienos iš savo šalių ir bendrai Baltijos jūros vandenis“, – sakė Estijos Vyriausybės vadovas Kristenas Michalas.

Jūroje – privatūs kabeliai

Kartu kyla ir tam tikrų abejonių, ar pavyktų visiškai apsaugoti Baltijos jūros dugnu nutiestus tinklus nuo galimų sabotažų.

Prisimenamas „Nord Stream“ dujotiekis, kuris buvo vienas labiausiai saugomų objektų Baltijos jūroje. Nepaisant to, jis 2022 m. rugsėjį buvo susprogdintas. Konkrečiai dar neįvardinta, kas tai padarė. Pagal Vokietijoje vykdomą tyrimą, minima grupė ukrainiečių, kurie Lenkijoje išsinuomota jachta buvo pastebėti sprogimo vietos rajone prieš įvykį.

Rusijos Ukrainoje sukeltas karas atnešė grėsmių ir į Baltijos jūrą. Jos gali stiprėti, nes karo pabaigos dar nematyti.

Manoma, kad jau po „Nord Stream“ dujotiekio sprogimo 2022 m. Baltijos jūroje turėjo būti priimtos priemonės, kurios apsaugotų įvairius kabelius. Signalu buvo ir dujotiekio „Balticconnector“ sugadinimas.

Bent jau Kinijos, Rusijos ir kitų regionui nedraugiškų šalių laivų judėjimas Baltijos jūroje turėjo būti sekamas, renkama žvalgybinė informacija.

Gal kas nors ir buvo daroma, nes kabelius nutraukęs Kinijos balkerinis laivas „Yi Peng 3“ buvo greitai pastebėtas, sulaikytas Danijos vandenyse net nespėjęs išplaukti iš Baltijos jūros.

Kol kas neaišku, kaip bus sustiprinta povandeninių ryšių ir interneto kabelių, elektros jungties „NordBalt“ apsauga su Švedija. Pagal susitarimus, už šių jungčių apsaugą yra atsakingi privatūs Švedijos operatoriai. Galime neabejoti, kad po incidento, kai buvo nutrauktas interneto kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos, bent jau jo apsauga bus sustiprinta. Tai galima daryti įvairiai, pavyzdžiui, įrengiant jautrius jutiklius, kurie įspėtų apie pavojų. Galbūt privatūs operatoriai samdys laivus, kurie patruliuos?

Yra tam tikrų abejonių, kad Baltijos jūroje bus sukurta bendra kabelių, energetinių jungčių ir kitokių povandeninių trasų apsaugos sistema arba lenkų siūloma speciali misija. Kai kurie ekspertai išsakė abejonių dėl to, kad karinių laivų patruliavimas palyginti dideliame Baltijos jūros plote būtų efektyvus. Jei Kinijos laivai vykdė sabotažo veiksmus prieš Baltijos jūros šalis Rusijos naudai, kažkas panašaus ir toliau kartotųsi.