Genocidu alsuojantis interneto komentatoriaus siūlymas Lietuvoje pensininkų problemą išspręsti įvedus priverstinę jų eutanaziją teisėsaugininkų įvertinimo nesulaukė. Į prokuratūrą dėl tokių komentarų kreipęsis Giedrius Šarkanas įsitikinęs: šalyje burnoti draudžiama tik gėjų, žydų ir lenkų klausimais. Visa kita pas mus toleruojama.

Siūlo marinti nuo 55-erių

"Patys lietuviai yra diskriminuojami. Mūsų šalyje galima pasiūlyti priverstinę eutanaziją pensininkams, galima tyčiotis iš lietuvių, galima net niekinti senąjį mūsų tikėjimą – pagonybę. Teisėsauga nesiims jokių veiksmų", – tikino politologijos mokslus baigęs G.Šarkanas.

Raštą į prokuratūrą vyras parašė, kai prie Astos Dykovienės straipsnio "Dirbti – iki gyvos galvos" ("Klaipėda", 2012 04 30) komentatorius, pasivadinęs Stalinu, parašė komentarą, kuriame priverstinę eutanaziją pasiūlė moterims, sulaukusioms 55 metų, o vyrams – 60.

Esą pensijų ir taip niekas negaus, o ir "darbo seniams irgi nebus".

"Ši istorija išsirutuliojo iš mėginimo mane patį nubausti už komentarą apie bažnyčią. Po publikacijos apie tai, kad bažnyčia reikalauja grąžinti žemes, kurios buvo nacionalizuotos sovietmečiu, aš parašiau savo nuomonę. Tuoj pat gavau raštą iš prokuratūros, esą iš mano mamos kompiuterio buvo parašytas įžeidžiamas komentaras. Tada pradėjau domėtis, kokie komentarai yra rašomi ir už kokius galima sulaukti atsakomybės", – pasakojo G.Šarkanas.

Prokuratūrai skundą dėl netinkamo komentaro apie bažnyčią parašė buvęs policijos kapelionas Aušvydas Belickas.

Lenkų teises apgynė

Vyras tikino surinkęs įvairiausių komentarų pavyzdžių ir teigia įsitikinęs, kad ne už visas nuomones Lietuvoje galima sulaukti sankcijų.

"Byla mano atžvilgiu buvo nutraukta. Aš neturėjau tikslo ką nors paskųsti, todėl net iš anksto atsiprašiau, o ir pats parašiau ne vieną raštą prokuratūrai dėl netinkamų komentarų. Pasirodo, visus pagonis galima viešai išvadinti naciais. Prokuratūra mano prašymą iškelti bylą už tokius žodžius atmetė", – pasakojo vyras.

Tačiau G.Šarkanui pavyko surasti bylą, kurioje komentatorius buvo pripažintas kaltu už lenkų išvadinimą "tūpa tauta".

"Žmogų nubaudė kaip kokį nusikaltėlį, jis įgijo teistumą. Tai štai už tokį pasisakymą prokuratūra puola bausti, nors jokio kurstymo čia neįžvelgiu. Mane tai labai sujaudino. Aš esu nacionalistas ir man tokie dalykai nepatinka", – prisipažino G.Šarkanas.

Vyras aiškino, kad neturėjo tikslo pasiekti satisfakcijos, o rašydamas skundus tik norėjo išsiaiškinti jam kilusius klausimus.

"Pamėgintų kas nors parašyti ką nors įžeidžiamo žydų ar romų atžvilgiu, tikrai sulauktų bylos. O iš lietuvių gali tyčiotis kiek tik nori. Lietuviai nerašo pareiškimų teisėsaugai. Aš susidariau vaizdą, kaip veikia prokuratūra ir teismai. Į vienus dalykus reaguojama skaudžiau, o į kitus – nekreipiama dėmesio", – kalbėjo vyras.

Pasijuto, kaip genocido laikais

Dėl Stalino slapyvardžiu pasivadinusio komentatoriaus siūlymo įvesti priverstinę eutanaziją vyriškis kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą. Rašte vyras nurodė, kad šis pasisakymas vertas baudžiamosios bylos.

Tačiau pareiškimą nagrinėjusios prokurorės atsakymas pribloškė pareiškėją.

"Žmogaus eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Tai – pagalba nusižudyti. Toks komentaro autoriaus pasisakymas nelaikytinas skatinimu smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe (lenkimas žmones mušti, kankinti, žaloti ar pan.)", – rašoma prokuratūros atsakyme.

"Pasijutau, lyg dabar būtų kokie 1942-ieji, ir skaityčiau kokio reichsprokuroro paaiškinimą apie koncentracijos stovyklų humaniškumą. Taigi, prokuratūra nelaiko pasiūlymo įvesti priverstinę eutanaziją nerealiu. Ji netgi gina, teisina šį pasiūlymą kaip normalų valstybės politikos pasirinkimą", – piktinosi G.Šarkanas.

Įžvelgė lietuvių diskriminaciją

Kelis interneto tinklaraščius įkūręs G.Šarkanas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir mėgina įrodyti, kad Lietuvoje toleruojama diskriminacija.

"Jei žmogus mūsų šalyje nemoka lietuvių kalbos, nesudėtingose bylose jam skiriamas nemokamas advokatas, kurio darbas apmokamas iš valstybės biudžeto. Išeitų, kad tie, kurie moka lietuvių kalbą, yra diskriminuojami. Dabar net neapsimoka mokėti lietuviškai", – aiškino vyras.

Tačiau vyras prisipažino abejojantis bylos sėkme.

"Spėju, Strasbūre vienas požiūris į lietuvius, o visai kitas – į žydus", – nuomonę reiškė vyras.

Atsakomybė – už kurstymą

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Simonas Genys tokio pobūdžio bylas pavadino neapykantos bylomis.

"Reikėtų atskirti du dalykus – elementarų neapykantos liejimą nuo diskriminacijos. Kalbant apie pareiškimus dėl neapykantos, mums yra svarbus motyvas ir ko siekia tokių komentarų rašytojai", – kalbėjo prokuroras.

Pasak S.Genio, ne kiekvienas pykčio ir purvo pilnas komentaras gali jo autoriui pelnyti baudžiamąją bylą.

"Sarkazmo, cinizmo ir šiaip kvailysčių gyvenime yra daug. Iš pirmo žvilgsnio, siūlymas utilizuoti pensininkus yra amoralus ir neetiškas. Sunku būtų objektyviai įvertinti tokį pasakymą. Mano galva, šio komentaro autorius ciniškai žiūri į kitus asmenis. Tačiau norint iškelti bylą, reikia įrodyti sistemiškumą", – nuomonę išsakė S.Genys.

Tokio pobūdžio bylų tyrėjai privalo ištirti subjektyvius ir objektyvius nusikaltimo požymius.

"Egzistuoja tam tikri kriterijai, pagal kuriuos atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Vienas objektyviųjų požymių turėtų būti kurstymas. Norint sulaukti atsakomybės, turi būti padaroma tiesioginė tyčia. Žmogus turi siekti ir skatinti smurtą ar susidorojimą. Aš, kaip prokuroras, iš vieno komentaro išvados negalėčiau padaryti. Ne viskas, kas yra amoralu, yra nusikaltimas", – pastebėjo S.Genys.

Bylose – naujas posūkis

Pasak S.Genio, 2013 metais spalio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtas sprendimas byloje dėl netinkamų komentarų gali tapti precedentu teisinėje praktikoje.

Į teismą dėl netinkamo komentaro kreipėsi vienas Estijos verslininkas.

"Viena bylų atsakove buvo pripažintas ir žiniasklaidos priemonė, kurios valdomame tinklalapyje buvo įdėtas netinkamas komentaras. Tiesa, yra buvę, kad po kurio laiko EŽTT priima kitokius sprendimus vienu ar kitu klausimu. Tačiau tai yra naujiena teisinėje praktikoje", – tvirtino S.Genys.