Pandemijos prispausto kruizų verslo laukia pokyčiai

Dėl pandemijos antrą sezoną kruizinis verslas yra visiškai sustojęs ne tik Baltijos jūroje, bet ir visuose pasaulio regionuose.

Pribaiginėja deltos atmaina

Kruiziniam verslui atsigauti nepadėjo nė skiepijimas. Pernai šį verslą žlugdė paprastas, bet itin paslaptingas, nes nežinomas, naujasis koronavirusas. Šiemet daugelyje vietų jau planuotus atidaryti sezonus sustabdė šio viruso delta ir kitos agresyvesnės atmainos.

Klaipėdoje iš 51 turėjusio atplaukti kruizinio laivo 48 jau atšaukti.

Kol kas neatšaukti du rugpjūčio ir vienas rugsėjo reisas. Bet ar jie įvyks, dar klausimas. Lietuvoje, o ypač Klaipėdos regione, yra suintensyvėjęs delta atmainos plitimas, todėl vargu ar kokia nors kruizų kompanija rizikuos sukti į šį uostą.

Kai kurie uostai, kaip Ryga, Kopenhaga, Talinas, Stokholmas, Helsinkis, jau priėmė pirmuosius kruizinius laivus. Jais plaukė tik visiškai pasiskiepiję žmonės iš Europos šalių. Laivai buvo užpildyti maždaug apie 40 proc.

Tendencija: kruizų rinkoje išliks naujausi ir moderniausi laivai. (cruisehive.com nuotr.)

Kruiziniai laivai dėl pandemijos taip pat yra gerokai pakitę. Intensyviau vėdinamos jų patalpos, įrengta daug automatinės įrangos, kuri matuoja keleivių temperatūrą, Laivuose net įrengtos nedidelės laboratorijos, skirtos COVID-19 testams atlikti.

Gali būti, kad panaši tvarka kruiziniuose laivuose išliks ilgam. Jei 2022 m. prasidės, intensyvesnis kruizinis sezonas, COVID-19 pandemija dar nebus užmiršta. Juo labiau jog nežinome, kokios naujos jos atmainos dar ims klaidžioti po pasaulį. Jau dabar aišku, kad reikalavimai, susiję su keleivių sveikata, kruiziniuose laivuose dar griežtės.

Be gailesčio pjaustė laivus

Iš visų laivybos sričių pasaulinė pandemija labiausiai nusiaubė kruizinę laivybą. Skaičiuojama, kad per beveik dvejus metus kruizų verslas patyrė apie 50 mlrd. JAV dolerių finansinių nuostolių. Šimtai tūkstančių žmonių šiame versle neteko gerai apmokamų darbo vietų.

Pandemija kruiziniam verslui tarsi pasaulinis karas, po kurių Europoje atsirasdavo naujų valstybių arba jos išnykdavo. Jau dabar mažiausiai tris dideles kruizinio verslo laivybos linijų operatorių bendroves ištiko bankrotas.

Amžinatilsį: 2019 m. vienas paskutiniųjų į Klaipėdos uostą atplaukęs kruizinis laivas „Marco Polo“ šiemet sausio 13 d. paskutinį kartą buvo užfiksuotas prie garsiųjų Indijos Alango laivų kapinių. (cruisehive.com nuotr.)

Nemažai kruizinių laivybos kompanijų pardavė arba supjaustė senesnius laivus, atsisakė naujų laivų statybos. Be gailesčio buvo pjaustomi netgi tie senesni laivaisu gražia ir turtinga praeitimi, neįprastomis istorijomis.

Kol kas galima tik spėlioti, kaip atrodys kruizinis verslas, kai nusistovės pandemijos sukelta ilgalaikė banga. Gali būti, kad smarkiai šoktelės kruizų kainos. Laivai bus mažesni, individualesni, skirti nedidelėms, bet turtingų žmonių grupėms.

Gali būti ir pigesnių kruizų, nes prieš pandemiją buvo užsakyta pastatyti nemažai didelių kruizinių laivų, kurių atšaukti jau nebebuvo įmanoma. Bent jau patys didžiausi, kartu ir patys naujausi kruiziniai laivai per pandemiją nebuvo pjaustomi.

Kruizų rinkoje bus pokyčių

Iki pandemijos, tai yra 2019 m., pasauliniame kruizų versle dominavo trys kruizų verslo gigantai „Carnival Corporation“ su 41 proc. rinkos valdė 9 skirtingus kruizų verslo ženklus. Po jos – „Royal Caribben Cruise“ su 21 proc. rinkos. Jai priklausė 3 skirtingi kruizų verslo ženklai. Trečia su 13 proc. rinkos dalimi ir trimis ženklais buvo „Norwegian Cruise Line“.

Vien šių trijų kruizinės laivybos gigantų pajamos prieš pandemiją siekė apie 34,5 mlrd. JAV dolerių. Likusią apie 14,5 mlrd. pajamų dalį dalijosi apie 50 kitų kruizinių operatorių.

Manoma, kad po pandemijos trijų gigantų indėlis rinkoje gali sumažėti. Lengviau išgyvens tos kruizų laivybos kompanijos, kurios priklausė didelėms korporacijoms, kurios kruizų verslą vystė šalia prekybinės laivybos. Vi-ena iš tokių yra antra pasaulyje pagal dydį konteinerinės laivybos kompanija MSC, kuri turėjo padalinį „MSC Cruise“.

Prieš pandemiją apie 40 proc. visų kruizinės laivybos pajamų atnešdavo Karibų jūros regionas, apie 16 proc. – Azijos, apie 14 proc. Viduržemio jūros regionai. Patraukli kruizams buvo ir Europa. Atmetus Viduržemio regioną, jos linijos per metus uždirbdavo apie 9 proc. pasaulinio kruizų verslo pajamų.

2020 ir 2021 m. pajamų skaičiai buvo beveik nuliniai. Kol kas niekas negali pasakyti, ar 2022 m. bus pasiekta bent pusė to pajamų skaičiaus, koks buvo 2019 m. Bet gali būti ir taip, kad dvejus metus merdėjusios kruizinės laivybos linijos 2022 m. stengsis atsigriebti ir imsis dideliu tempu sukti verslą.

Bent jau Klaipėdoje planuojama arba paraiškas atplaukti iki šio momento yra padavę 52 laivų savininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dangus

Dangus portretas
gyvuliu ukio vagis,sukcius ir nieksus baudia ugnimi,vandeniu ,maru....ir tai jau daugiau nei akivaizdu.Varykit toliau- vokit,slepkit-eskit ir meluokit,2025m.ateis dangaus karalyste i zeme ir viskas prasides nuo nauju bakteriju....
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių