- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.
„Mes tiksliname mokslinę rekomendaciją, norime gauti išaiškinimus, detales, tuomet mes turime susitikimą su patariamąja taryba, į kurią įeina ir žvejai. Komisija tik pateikia pirminį siūlymą, bet politinį sprendimą priims Taryba ir, aišku, Taryba turi savo rankose šiek tiek lankstumo atsižvelgti į situaciją“, – penktadienį Palangoje po susitikimo su protestuojančiais Baltijos šalių ir Lenkijos žvejų atstovais žurnalistams sakė V. Sinkevičius.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žvejų atstovai piketą dėl planuojamų kvotų mažinimo surengė penktadienį Palangoje vykstant V. Sinkevičiaus surengtai tarptautinei konferencijai „Our Baltic Conference“ dėl Baltijos jūros ateities.
Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ direktorius Algirdas Aušra teigia, jog Lietuvos žvejams šiuo metu skirta 11 tūkst. tonų šprotų ir apie 2 tūkst. tonų strimelių kvota, jas Komisija nuo kitų metų siūlo mažinti atitinkamai 23 proc. ir 60 procentų.
A. Aušros teigimu, rengiant siūlymą neatsižvelgta į mokslininkų ir žvejų rekomendacijas, pagal kurias sugaunamų šprotų kiekį nuo kitų metų galima ir didinti.
„Mokslas sako, kad šprotų sugavimą galima net didinti iki 10 procentų arba mažinti 14 procentų, mes, žvejai, sakome, kad palikti toje pačioje vietoje, o mūsų žalieji parašė atskirą nuomonę, kad reikia minus 23 procentais. Tai taip ir padarė, Komisija siūlo pagal žaliuosius“, – BNS penktadienį Palangoje teigė A. Aušra.
V. Sinkevičius sako, jog yra žvejų pusėje ir žadėjo ieškoti sprendimų.
„Mūsų visų tikslas, kad žvejai nestovėtų su plakatais, o dirbtų jūroje, darytų savo mėgiamą darbą, bet, deja, situacija jūros šiandien yra tokia, kad tų kvotų nėra pakankamai ir, aišku, jie jaudinasi dėl savo ateities, padėties, mes tą aptarėme, aš jiems pažadėjau, kad aš esu jų pusėje ir mes visuomet ieškosime sprendimų, užtikrinančių stabilumą ir jų ateitį, bet situacija yra tokia, kokia ji, deja, yra – ekologinė būklė, jau mes neturime kai kurios žuvies išteklių“, – sakė V. Sinkevičius.
„Aš tikiuosi, kad mes rasime tą lankstumą kalbant bent jau apie šprotų išteklius (...) Dėl tų procentų mes galėsime galutinai nuspręsti, kai turėsime patikslintą mokslinę rekomendaciją“, – pridūrė EK narys.
Eurokomisaro teigimu, žvejybos kvotas Baltijos jūroje būtina mažinti prastėjant jos ekologinei būklei.
„Ekologinė būklė Baltijos jūros, deja, bet ji pasmerkia mūsų žvejus tiesiog likti be žuvies, likti be darbų, pajamų, dėl to be galo svarbu užtikrinti, kad ekologinė būklė Baltijos jūroje gerėtų (...) Situacija yra tokia, kad nėra tų kvotų daugiau ir situacija tik blogėja, dėl to mes privalome priiminėti atsakingus sprendimus, kurie užtikrintų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tos kvotos atsistato“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Susitikimą su žvejais jis apibūdino kaip „konstruktyvų“: „Konstruktyviai praėjo ir aš, aišku, esu jiems dėkingas, kad jie prisijungė prie mūsų konferencijos atkreipdami dėmesį, kad būtent ši konferencija, šis ministrų susitikimas yra pirmiausiai sprendžianti jų likimus“.
Lietuvos žvejų atstovas A. Aušra sako, kad įsigaliojus siūlymams dauguma Lietuvos priekrantės žvejų būtų priversti nutraukti veiklą: „Mažos įmonės visai sustos, priekrantės žvejyba visiškai dings, o atviroje jūroje mes dar laikysimės“.
„Baltijos žvejo“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis Baltijos jūroje sugaunamų strimelių ir šprotų perka Ukraina, kuri taip pat nukentėtų nuo kvotų mažinimo.
„Didžioji masė produkcijos eina Ukrainai šiandien, Ukraina maitinama yra sūdyta strimele, konservuotais šprotais. Tai šalis, kuri tradiciškai perka šią produkciją“, – sakė A. Aušra.
Pikete Palangoje dalyvavo apie 30 žvejų.
Konferencijoje „Our Baltic Conference“ V. Sinkevičius ir Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ministrai aptaria, kas pasiekta nuo pirmosios 2020 metais įvykusios konferencijos ir ką dar reikia nuveikti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojams naktimis miegoti neleidžia nepageidaujamas svečias: nepadeda jokie ritualai7
Klaipėdos daugiabučio gyventojams tris savaites miegoti naktimis neleidžia ventiliacijos angomis po namą keliaujanti, o kartais net į butą prasibraunanti kiaunė. Norėdami kiaunės atsikratyti, žmonės net kvapų terapiją išbandė ir neapsikent...
-
Uostamiestyje žygeiviai įveikė 20-ies kilometrų nakties trasą
Prie Dovilų pagrindinės mokyklos pasidėjęs 20-ies kilometrų nakties žygis, skirtas atminti 1923 metų sausio įvykius Klaipėdoje, baigėsi paryčiais. Per 3,5 tūkst. žygeivių iš visos Lietuvos stengėsi įveikti iššūkių kupin...
-
Uostamiestyje prasidėjo nakties žygis1
Gargždų priemiestyje pasidėjo nakties žygis, skirtas atminti 1923 metų sausio įvykius Klaipėdoje. Per 3,5 tūkst. žygeivių iš visos Lietuvos laukė ne tik žygio organizatoriai, bet ir vietos žmonės, pasirengę supažindinti atvykėlius su sa...
-
Žiemos malonumų neverta laukti1
Jeigu dabar sektume pasaką apie žiemos viduryje pamotės išvarytą žibučių skinti našlaitę, klaipėdiečiai nė kiek nenustebtų ir pamanytų, jog geroji moteriškė norėjo, kad vaikas pakvėpuotų grynu oru. Artimiausiu metu nei did...
-
Už pasiūlytas idėjas balsavo tik kas šimtasis klaipėdietis
Šiemet Klaipėdos savivaldybė 200 tūkst. eurų skirs keturių dalyvaujamojo biudžeto idėjų įgyvendinimui. Iki metų pabaigos mieste turėtų atsirasti Žardininkų parko vaikų žaidimų aikštelė, mobilus takas neįgaliesiems Melnragėje, ...
-
Ekskursijų į švyturį teks palaukti
Ekskursijų į suremontuotą švyturį lankytojai dar turės palaukti. Švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija, atsižvelgdama į susiklosčiusią geopolitinę ir saugumo situaciją, kol kas vertina rizikas dėl šio navi...
-
Pražydo sausio viduryje
Pajūryje galima išvysti augalų, kurie žydi net ir sausio viduryje – darželiuose ir gėlynuose saulutės taip ir nebuvo nustojusios žydėti, akį džiugina ir pražydę hamameliai. ...
-
Namą atakuoja kiaunės9
Laukiniai gyvūnai miestiečiams dažniausiai kelia gėrėjimosi jausmą. Žmonės skuba fotografuoti ramiai pakelėje besiganančius briedžius ar miesto kiemuose pastebėtą lapę. Bet kai kurie laukiniai gyvūnai jau tampa tikru klaipėdiečių galvos skaus...
-
Uostamiesčio bibliotekose – nauji planai
Naujiems metams prasidėjus, iškeliami ir nauji tikslai. Klaipėdos bibliotekos šiais metais taip pat nusprendė išsikelti naujų iššūkių. Šiemet planuojami ne tik reikšmingi renginiai, klaipėdiečių laukia ...
-
Vairuotojus stebina nemalonus siurprizas3
Šaltuoju metų laikotarpiu klaipėdiečiai susiduria su neįprasta problema. Šildant automobilį, kai kada subyra langų stiklai. Daugelis mano, kad tai įvyksta dėl karšto ir šalto oro kontrasto, tačiau specialistai pabrėžia, k...