Nuo sveikatos patikros stabdo baimė: kaip ją įveikti?

Vyrai neskuba

Kaip pastebėjo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė, profilaktinių programų įgyvendinimas uostamiestyje po truputį gerėja. Per pastaruosius trejus metus klaipėdiečiai aktyviausiai dalyvavo storosios žarnos vėžio prevencijos programoje.

Žmonės vengia dalyvauti prevencijos programose, manydami, kad yra sveiki, nes nejaučia jokių vienos ar kitos ligos simptomų.

Remiantis naujausiais Teritorinių ligonių kasų duomenimis, 2018 m. pagerėjo daugumos prevencinių programų įgyvendinimas: storosios žarnos vėžio prevencijos programoje uostamiestyje dalyvavo 56 proc. tikslinio amžiaus asmenų (2017 m. – 54 proc., 2016 m. – 50 proc.), gimdos kaklelio vėžio – 52 proc. (2017 m. – 48 proc., 2016 m. – 47 proc.), krūties vėžio – 55 proc. (2017 m. – 52 proc., 2016 m. – 48 proc.), širdies ir kraujagyslių ligų – 49 proc. (2017 m. – 47 proc., 2016 m. – 46 proc.).

Deja, priešinės liaukos vėžio prevencijos programos įgyvendinimas, palyginti su 2016 m., sumažėjo: 2018 m. joje dalyvavo 57 proc. gyventojų, o 2017 m. – 48 proc., 2016 – 62 proc.

Kol kas mažiausia tikslinės grupės asmenų dalis yra patikrinama pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Nors būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.

Lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro beveik 60 proc. Daugiau nei trečdalį visų mirčių sukelia miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies smūgiu.

Apsigauna dėl simptomų

Pasak J.Grubliauskienės, vengimas dalyvauti prevencijos programose gali būti susijęs su daugeliu priežasčių. Viena jų – informacijos trūkumas apie Lietuvoje vykdomas prevencijos programas ir teikiamas paslaugas.

"Itin dažnai žmonės vengia tikrintis profilaktiškai ir dėl klaidingų nusistatymų, manydami, kad patikra užima daug laiko, yra varginanti ir brangiai kainuoja, nors šiuo metu Lietuvoje vykdomos net penkios nemokamos prevencijos programos, skirtos tikslinio amžiaus grupių žmonėms.

Žmonės taip pat vengia dalyvauti prevencijos programose, manydami, kad yra sveiki, nes nejaučia jokių vienos ar kitos ligos simptomų, pamiršdami, kad labai dažnai ligos pradžioje jų ir nebūna, o kreipiantis tada, kada jaučiami tam tikri simptomai, gali būti pavėluota", – aiškino sveikatos biuro vadovė.

Dar viena priežastis, stabdanti nuo patikros, yra baimė išgirsti tam tikros ligos diagnozę.

"Reikėtų suvokti, kad ligos nustatymas ankstyvoje stadijoje padeda efektyviai ją gydyti ir apsaugo nuo ankstyvos mirties ar net padeda išvengti mirtingumo", – paaiškino pašnekovė.

Miršta kas penktas

Direktorės manymu, siekiant didinti gyventojų dalyvavimą prevencijos programose, itin svarbus informacijos apie šias programas viešinimas ir, žinoma, pačių žmonių motyvacija jose dalyvauti.

Pasak J.Grubliauskienės, biuras skiria daug dėmesio informacijos apie valstybines profilaktikos programas sklaidai. Tai daroma ne tik radijuje, televizijoje, laikraščiuose. Nuolat pateikiama priminimo informacija socialiniuose tinkluose, autobusuose. Minėtų programų pristatymas integruojamas į kitus užsiėmimus: dirbant su senjorais, mokyklose tėvams, vykdant sveikatos mokymus įmonėse.

Vėžio statistika Lietuvoje

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas miršta nuo vėžio. Kasdien 50 žmonių mūsų šalyje sužino, kad susirgo vėžiu, – 18 tūkst. kasmet.

Vyrus dažniausiai pažeidžia priešinės liaukos vėžys, moteris – krūties vėžys, vaikai dažniausiai kenčia nuo kraujo vėžio. Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst. žmonių.