Norintys dirbti ir užsidirbti tai gali padaryti be ypatingų pastangų ir vargo. Tiesiausias kelias prasimanyti pinigų veda į turgų. Dienraštis "Klaipėda" atliko eksperimentą, kurio metu paaiškėjo, jog perpardavinėjant kitų užaugintas ar parduotuvėje pirktas daržoves įmanoma gauti apie 20–30 proc. pelno.

Išpirko akimirksniu

Dienraščio žurnalistė, apsimetusi nauja prekeive, ryžosi kelias valandas pati pastovėti uostamiesčio senojoje turgavietėje ir paprekiauti. Tačiau ji ilgai čia neužsibuvo – beveik visas atsineštas daržoves pardavė nepraėjus nė valandai.

Į turgų žurnalistė atsinešė 5 kg obuolių, 2 kg morkų, po 4 pundelius šviežių salotų, ridikėlių bei krapų.

Iš visų šių prekių mažiau nei po valandos liko tik 2 pundeliai krapų ir 1 kg morkų. Visas kitas daržoves į turgų užsukę pirkėjai išgraibstė akimirksniu.

"Pati nustebau, kai net nespėjus išsidėlioti daržovių ant prekystalio atsirado nemažai pirkėjų, kurie ne tik klausinėjo kainų, bet ir suskubo jas pirkti. Jeigu kasdien taip, tai prekyba turguje tikrai visai neblogas pragyvenimo šaltinis", – įspūdžiais dalijosi ji.

Pardavė kur kas brangiau

Visas daržoves žurnalistė įsigijo iš kito uostamiesčio turgaus prekeivių, kurias vėliau ji perpardavinėjo gerokai brangiau.

Salotos, pirktos po 1 Lt už pundelį, Senajame turguje parduotos po 1,5 Lt. Krapai, įsigyti po 1 Lt, parduoti po 1,2 Lt. Už kilogramą morkų, pirktų iš ūkininko, prekeivė sumokėjo 1,09 Lt, o turguje gavo po 2 Lt. Už pundelį ridikėlių žurnalistė sumokėjo 1,5 Lt, o pardavė už 2 Lt. Maišelį obuolių – apie 5 kg – ji iš sodininko gavo nemokamai, o pardavė po 2 Lt už kilogramą.

Uždirbo beveik dvigubai

Iš viso už įsigytas daržoves eksperimento dalyvė sumokėjo 17 Lt, o per valandą jas pardavusi suprekiavo 29 Lt. Perpardavusi kitame turguje įsigytas prekes per valandą ji užsidirbo 12 Lt.

Nors daugelį daržovių žurnalistė pardavinėjo 0,5–1 litu brangiau nei kiti netoliese stoviniuojantys prekeiviai, tačiau jas parduoti jai pavyko be problemų.

Pavyzdžiui, pundelis salotų ir krapų Senajame turguje tądien kainavo po litą, kilogramas obuolių – 1–1,5 Lt. Už kilogramą morkų, priklausomai nuo jų dydžio, kiti prekeiviai prašė 1,5–2,5 Lt.

Sėkmę lėmė bendravimas

"Į prekybininkės vaidmenį įsijaučiau iš karto, tad be jokio baimės jausmo suskubau kviesti, raginti visus pirkėjus ateiti paragauti ekologiškų produktų bei jų įsigyti. Manau, kad uždarbis priklauso nuo pačio pardavėjo – jei jis malonus, bendraujantis, tai ir pirkėjai pas jį perka. Nors pardavinėjau brangiau nei kiti, tačiau, matyt, visus juos įtikinau pirkti pas mane, dėl to kitų pardavėjų kainų jie nė neklausinėjo", – prisiminė eksperimento dalyvė.

Be to, prie daržovių prilipdytas žodis "ekologiškos" taip pat veikė magiškai.

Eksperimento dalyvė prisiminė, kaip savo daržovėmis, medumi bei kiaušiniais netoliese prekiavę ūkininkai stebėjosi, kad pirmą kartą dirbti į turgų atėjusiai moteriai taip puikiai sekasi prekyba.

"Va matote, kaip jums gerai sekasi. Tik kitą dieną anksčiau ateikite ir daugiau daržovių atsineškite. Šiandien, matyt, pabandymui tiek mažai visko atsinešėte, tad nelabai daug ir uždirbsite. Dar ir apsirenkite šilčiau, ilgiau pastovėjus į ragą sustirti galima", – nuoširdžiais patarimais su žurnaliste dalijosi medumi kelerius metus prekiaujantis bitininkas iš Telšių.

Vyriškis naujai prekybininkei patarė ir kaip atskirti gerus pirkėjus nuo blogų, dalijosi kitomis šio verslo subtilybėmis.

Uždarbis nemenkas

Medaus pardavėjas pasakojo, jog geriausiai prekyba sekasi trečiadieniais ir šeštadieniais, tačiau jei geras oras, anot jo, pirkėjų būna kasdien.

Bitininkas teigė, jog prieš kelerius metus bankrutavus gamyklai jis neteko darbo, taigi buvo priverstas imtis prekybos. Anksčiau bites jis augino savo malonumui, o dabar – kad išgyventų. Pragyventi iš prekybos turguje, pasak jo, įmanoma. Per dieną vidutiniškai gali parduoti prekių už 100–200 litų.

Kiti prekybininkai, kurie turi kur kas didesnį parduodamų prekių asortimentą, tvirtino, jog nors prekiauti turguje gana sunkus darbas, tačiau iš jo įmanoma gana neblogai užsidirbti. Anot pašnekovų, dažnai jų vienos dienos apyvarta siekia apie 600 litų. Nuo šios sumos gryno pelno jiems lieka apie 200 litų.

Pelnas priklauso ir nuo to, kur ir už kiek buvo įsigytos prekės. Dažnai sodo ar daržo gėrybių pas ūkininkus galima įsigyti gerokai pigiau. Kiti prekybininkai prekių įsigyja įvairių akcijų metu prekybos centruose, o vėliau turguje parduoda gerokai brangiau.

Mokesčiai nesmaugia

Norintiems turguje prekiauti vienos rūšies gaminiais už prekyvietę vienai dienai reikia sumokėti 6 litus, turintiems didesnį asortimentą – prekystalis dienai kainuoja 9 litus. Prekiaujantiems įvežtinėmis daržovėmis bei vaisiais prekystalis kainuoja 18 litų. Turgaus halėje mėsa, pienu ir jų gaminiais prekiaujantiems už vitriną kasdien tenka pakloti po 50 litų.

Ūkininkams, kurie prekiauja savo užauginta ar pagaminta produkcija, valstybei mokėti mokesčių nereikia, jiems nereikia įsigyti ir verslo liudijimų. Visiems kitiems būtina turėti verslo liudijimus bei kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčius.

Prekiauti bedarbiai nesiveržia

Senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė teigė, jog pradėjus sparčiai augti nedarbui ji tikėjosi, kad žmonių, norinčių pragyventi iš prekybos turguje, atsiras nemažai, tačiau jos lūkesčiai nepasiteisino.

"Iš pradžių, kai tik prasidėjo krizė, gal buvo padaugėję prekeivių, tačiau nežymiai. Vis dėlto tai labai sunkus darbas. Be to, norint prekiauti reikia ir drąsos, ir komunikabilumo. Kitiems prekiauti turguje atrodo gėda, galbūt dėl to bedarbiai geriau sėdi be darbo namuose, nei eina į dirbti į turgų", – svarstė R.Kubilienė.

Pašnekovė teigė, jog kai kurie turgaus prekeiviai iš šio darbo ir prasigyvena, tačiau pridūrė, jog tik tie, kurie daug dirba. Ji patikino, kad yra nemažai, ypač vyresnio amžiaus, žmonių, kurie prekiauti į turgų ateina tik tam, kad galėtų pabendrauti, praleisti laiką.

"Kai kurioms močiutėms prekyba turguje yra ne pragyvenimo šaltinis, bet gyvenimo būdas", – paaiškino R.Kubilienė.

Laukia jaunų prekeivių

Pasak jos, labiausiai veržtis prekiauti į turgavietes turėtų jauni žmonės – jiems tai puiki galimybė pradėti savo verslą. Nors kol kas jaunimas prekiauti į turgų masiškai nepuola, vis dėlto tokių prekeivių, anot R.Kubilienės, daugėja.

Jos duomenimis, šią vasarą turguje prekiavo nemažai studentų.

"Džiugu, jog sulaukėme ir studentų, ir moksleivių, kurie vasarą noriai dirbo tam, kad užsidirbtų savų pinigėlių. Buvo net vienas jaunas ūkininkas, kuris daržoves pats augino Tauralaukyje ir kasdien jas pas mus pardavinėdavo, tačiau atėjus rudeniui jis išvyko studijuoti į Vilnių. Manau, jauni žmonės neturėtų gėdytis dirbti turguje, ypač dabar, kai taip sunku rasti darbą", – įsitikinusi R.Kubilienė.