Uostui – nueinančios Vyriausybės įpareigojimas

Uostas mokės kompensacijas

Vieną tokį akmenuką, kuris susijęs su Klaipėdos jūrų uostu, dabartinė valdžia kaip tik šiuo metu ir rengiasi palikti.

Ji paskutinėmis savo veiklos dienomis įteisins nuostatą, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nors ji ir yra akcinė bendrovė, mokėtų žvejams kompensacijas už naudojimąsi Lietuvos jūrine teritorija. Tiksliau Vyriausybė spalio 30 d. jau pritarė, kad žvejams už žvejybos plotų netektį būtų mokamos kompensacijos.

Pagal dabartines nuostatas, Lietuvos teritorinė jūra yra valstybės nuosavybė. Kyla klausimas, kodėl valstybės bendrovė, veikdama valstybės teritorijoje, valstybinio jūrų uosto naudai privalės mokėti kompensacijas privatiems asmenims?

Nueinančiai Vyriausybei toks klausimas nekyla. Ji pritarė, kad Uosto direkcija būtų prilyginta valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms ir mokėtų žvejams kompensaciją.

Dabartinė Vyriausybė siūlo, kad nuostata dėl kompensacijų mokėjimo įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d., kai jau bus kita Vyriausybė. Įpareigojimų perdavimas valstybės valdomai Uosto direkcijos akcinei bendrovei jau prie kitos Vyriausybės ir kelia tam tikrą nuostatą, kad „pilstomos žarijos“.

Permetami įpareigojimai

Nuostata, kad valstybės akcinės bendrovės prilyginamos valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, atsirado po to, kai pertvarkant uosto laivybos kanalą dalis jo įsiterpė į anksčiau buvusį paskirstytą 16 žvejybos barą.

Teisę šiame bare gaudyti žuvis turėję žvejai neteko 36 proc. žvejybos baro ploto. Jie ir iškėlė klausimą, jog už šią netektį jiems valstybė turi kompensuoti. Ji neva suteikusi jiems žvejybos plotą ir neįspėjusi, kad dėl kokių nors ūkinių, techninių ar verslo veiklos priežasčių šis plotas iš jų galintis būti paimtas.

Nors teritorinė jūra yra valstybės nuosavybė, joje sudarytos sąlygos „pasiganyti“ privatininkams.

Jei valstybė, o tiksliau Vyriausybė ar Žemės ūkio ministerija išdalino plotus jūroje, o žvejai jo neteko, tai ir nuostolius turėtų kompensuoti valstybės institucija. Greičiausiai tai turėtų daryti žvejų verslą kuruojanti Žemės ūkio ministerija.

Lietuvoje priimta gana dažna nuostata, kad valstybės biudžete pinigų kompensacijoms nėra. Geriausia jas permesti kokiam nors juridiniam asmeniui. Šiuo atveju tai nuspręsta permesti ant valstybės valdomos akcinės bendrovės.

Kompensacijų prašytojų daugės

Nuostata tokia, kad jei valstybės ar savivaldybės įmonės buvo pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves ir jei dėl jų intereso atsirado kam nors kokie nors nuostoliai, jos juos privalančios kompensuoti tarsi ir valstybės vardu kaip jos institucijos.

Pagal tokią nuostatą, ant kompensavimo kabliukų gali būti pakabinta ne tik Uosto direkcija, bet ir bet kuri kita su valstybe susieta įmonė ar bendrovė.

Jei ateityje paaiškėtų, kad jūros vėjo jėgainių parkai, kokie nors laivybos koridoriai, kitokios jūrinės veiklos zonos pastatytos ar atsirado žuvinguose žvejybos rajonuose, žvejai galės pareikalauti kompensacijų.

Ir jas turės mokėti koks nors elektros energijos gamintojas, jūros laivybos linijų eksploatuotojas ar dar kas nors.

Iš esmės valstybės įmonės ar bendrovės verčiamos nuolat mokėti kompensacijas žvejams. Žuvų Baltijos jūroje smarkiai mažėja, dalies jų iš viso nebeleidžiama gaudyti. Išgyventi žvejams kažkaip reikia. Vienas iš būdų gali būti įvairios kompensacijos, kurių žvejai galės reikalauti nuolat, nes Lietuvos teritorinės jūros naudojimo įvairioms reikmėms intensyvumas gali tik didėti.