Nuopelnai Lietuvai – neabejotini
Dar visai neseniai Danės gatvė prasidėjo nuo marių, tos vietos, kur sustoja keltas, keliantis pėsčiuosius į Smiltynę.
Pernai Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė nusprendė, kad gatvės dalis tarp Biržos ir Pilies tiltų būti vadinama Luizės vardu, nuo Biržos tilto iki pėsčiųjų perkėlos – Šiaurinio rago gatve.
Po metų nuotoliu bendravę darbo grupės nariai pritarė, kad buvusi Šiaurinio rago gatvė būtų pervadinta E. Galvanausko bulvaru.
Aptariant šį siūlymą, E. Galvanausko brolio anūkas Gintautas Galvanauskas, Lietuvos finansininkas ir vadybininkas, aktyviai besidomintis savo giminės istorija, komisijos nariams pristatė tokio siūlymo motyvus.
Būtent Klaipėdoje ir būtent toje vietoje, kur miestas jungiasi su uostu, kasdien minėti E. Galvanausko vardą derėtų todėl, kad jis buvo pagrindinis 1923 m. Klaipėdos sukilimo architektas. Jo diplomatinės įžvalgos ir ryžtas lėmė, kad Klaipėda tapo Lietuvos dalimi, o valstybė tapo jūrine.
Šios asmenybės širdis buvo Klaipėdoje, būtent jis buvo Prekybos instituto įsteigimo mūsų mieste iniciatorius ir pirmasis rektorius.
Visiems išsakytiems argumentams pritarė ir Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas.
„Ši istorija – su barzda. Pirmą kartą Klaipėdoje įamžinti E. Galvanausko vardą siūlyta dar 2014 m., tada šiai minčiai tuomet veikusi komisija pritarė. Tik gatvės jo vardu Medelyno kvartale vis dar nėra“, – priminė V. Safronovas.
Ši istorija – su barzda.
Pirmasis Klaipėdos bulvaras
Aktyvesnė diskusija kilo dėl termino „bulvaras“.
Mat šis prancūziškas žodis apibrėžia, kad tai yra didelė, svarbi miesto gatvė, kurios viduryje arba šonuose yra medžių alėjos, pėsčiųjų takai ir poilsio zonos. Kiekvienas einantis į keltą žino, kad gatvė čia yra tik vienoje pusėje, kitoje yra vandens kelias – upė Dangė.
Klaipėdoje iki šiol nėra nė vieno bulvaro.
Mums labiau priimtinas žodis „alėja“, turime M. Mažvydo alėją.
Kita vertus, ilgai gyvenęs Prancūzijoje E. Galvanauskas siejo Lietuvą ir ypač Klaipėdą su prancūziška kultūra. Jis palaidotas Prancūzijos Alpėse esančio kurortinio Eks le Beno miestelio kapinėse.
Pasvarstę, kuris pavadinimas būtų tinkamesnis ir labiau priimtinas klaipėdiečiams, komisijos nariai liko prie bulvaro.
Ką daryti su būsimosios gatvės Medelyno kvartale pavadinimu, bus sprendžiama ateityje.
Nerado tinkamesnio žodžio
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė svarstė ir autobusų stotelių pavadinimus Tauralaukyje. Daugelis jų dabar vadinamos gatvių, prie kurių yra, vardu.
Keblumas iškilo tik kaip vadinti stotelę prie Smėlio gatvės. Mat maždaug už 300 metrų jau yra Smėlio stotelė.
Keli darbo grupės nariai bandė nedrąsiai siūlyti paieškoti kito žodžio stotelei pavadinti, kad nekiltų painiava. Priminta, kad šioje vietoje nėra jokio ypatingo pastato, negyveno jokia iškili asmenybė.
Svarstyta, kad šiame kvartale yra tik privatūs namai, tad gyventojų nėra daug ir kiekvienas jų gerai žino, kur jiems reikia išlipti.
Nors didysis lietuvių kalbos žodynas yra 20 tomų apimties, darbo grupės nariai nerado kito tinkamo žodžio, kaip tik „smėlis“, stotelei pavadinti.
Niekas neprisiminė dažnai kylančios painiavos dėl Klaipėdoje esančių Šaulių ir Šiaulių gatvių, kurių dažniausiai neatskiria ne tik kitataučiai, bet ir lietuviai.
Taip šios grupės sprendimu nedideliu atstumu viena nuo kitos bus Smėlio stotelė ir Smėlio gatvės stotelė, nebent vėliau ta pati darbo grupė nuspręstų kitaip.
Lenta – ant blokinio namo
Dar vienas Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės aptartas klausimas – Klaipėdoje ilgai gyvenusio ir kūrusio poeto Jono Kantauto atminimo įamžinimas.
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai norėtų ant namo Kuncų gatvėje, kuriame iki 2024-ųjų gyveno J. Kantautas, pakabinti atminimo lentą.
Nors prieštaravimų nebuvo, aptardami tekstą šioje lentoje, darbo grupės nariai išgirdo nežinotą faktą, kad J. Kantautas buvo jūrų kapitonas, bet niekada tokių pareigų nėjo.
Šis vyras laivuose dirbo šturmanu. Jis buvo pirmasis Lietuvos poetas marinistas.
„Paminklinė lenta poetui humanizuotų pietinę miesto dalį“, – teigė darbo grupės narys istorikas dr. Vygantas Vareikis.
Naujausi komentarai