Nelaimingi laivai ras vietos Klaipėdoje

Neliks apibrėžtų vietų

Iki šiol jūroje nelaimės ištikti laivai arba tie, kurie pasiprašo prieglobsčio, Klaipėdos uoste būdavo statomi prie 1–6 krantinių. Tai kėlė tam tikrų klausimų – ar būtina pačias geriausias – giliausias uosto krantines skirti laivams, kurie gali būti ir pavojingi?

Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, švartuoti laivus prie 1–6 krantinių ypač sudėtinga esant nepalankioms oro sąlygoms. Esant daugiau nei 23 metrų per sekundę vakarų krypčių vėjams, laivus nuo šių krantinių tenka peršvartuoti arba išvesti į jūrą, nes juos veikia išilginės bangos.

Daugelyje uostų pavojų keliantys laivai dažniausiai neįleidžiami, bet juos leidžiama laikyti išorės uostuose.

Tokia galimybė numatyta ir Klaipėdos uoste.

Pagal naują laivų priėmimo į prieglobstį tvarką, prieglobsčio pasiprašęs ir į uostą įleistas laivas galės būti švartuojamas prie bet kurios uosto krantinės, kurią paskirs Klaipėdos uosto kapitonas.

Stiprinama kompetencija

Šiek tiek keičiama ir laivų priėmimo į prieglobstį sistema.

Sprendžiant, kurį laivą reikia priimti, didesnis vaidmuo teks Lietuvos transporto saugos administracijai. Šiuo atveju jūrinei daliai atstovaujančiam Jūrų departamentui.

Lietuvos saugios laivybos administracija rengs laivų priėmimo į prieglobsčio vietas planą. Anksčiau buvo numatyta, kad tokį planą ji turėjo rengti kartu su aplinkosaugininkais ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru.

Pagal naująją tvarką Lietuvos transporto saugos administracijai parengus prieglobsčio laivų priėmimo planą arba darant pakeitimus, jį reikės tik suderinti su minėtomis institucijomis.

Kitaip tariant, prieglobsčio prašančių laivų srityje pagrindine ir kompetentingiausia koordinatore numatoma Lietuvos transporto saugos administracija.

Šios administracijos Jūrų departamento Hidrografijos skyrius yra parengęs atmintinę jūrininkams. 5 jos skyrius skirtas laivų, kuriems reikia pagalbos ir prieglobsčio vietų, įguloms.

Mažės kapitono galia

Kyla klausimas, o kokia kompetencija suteikiama Klaipėdos uosto kapitonui? Panašu, kad ji mažės bent jau dėl tos priežasties, kad akcionavus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, ką ketinama daryti, uosto kapitonas taps nebe valstybės įgaliotinis, o privačios, kad ir valstybinės, bendrovės darbuotojas.

Uosto kapitonui paliekama teisė teikti siūlymus. Šiuo atveju apie tai, kas yra geriausia ir kaip saugiausiai priimti laivą, kuriam reikia pagalbos ir jis prašosi prieglobsčio.

Taip pat siūlymus dėl to, kaip kompetentingiau priimti nelaimės ištiktą laivą, galės teikti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek būdama, kaip dabar, valstybės įmonė, tiek ateityje, po akcionavimo, valstybės bendrovė.