Naujos kartos Lietuva su elektriniais laivais

Dominuoja dyzeliai ir benzinas

Lietuvos valdžia per įvairias skatinimo priemones yra išdalijusi nemažai pinigų elektromobiliams įsigyti.

Realiai pirkti brangesnius, elektra varomus automobilius galėjo tik turtingesnieji žmonės.

Dalis jų nusipirko elektrinius automobilius, įsitikino, kokie jie yra nepatogūs, ir pasipylė skelbimai apie tokių automobilių pardavimą.

Tuo pat metu socialiniuose tinkluose pasirodė pasakojimų apie tai, kokių nuotykių žmogus patiria elektromobiliu norėdamas nukeliauti, tarkim, iš Lietuvos į Latviją. Elektros įkrovimo vietų yra mažai, dalis neveikia arba yra užimtos.

Iš tikrųjų keliems tūkstančiams, o gal ir dešimčiai tūkstančių pirkėjų išdalinta parama elektromobiliams naujos kartos Lietuvos švaresne nepadarė. Ir toliau keliuose dominuoja dyzelinis ir benzininis transportas.

Tai, kad elektra varomi automobiliai yra prastai vertinami, įrodo ir toks faktas, jog vežėjų automobilių parkuose krovininių elektrinių sunkvežimių beveik nėra. Juos bandymui po vieną turi įsigijusios vos kelios didžiausios Lietuvos vežėjų kompanijos.

Su elektra varomais sunkvežimiais niekas nenori dirbti, nes su jais vien vargas – nuo krovimo iki krovimo vos pratempia 350 km, geriausiu atveju iki 500 km.

Žinomas atvejis, kai krovininį elektromobilį įsigijusi bendrovė iš Klaipėdos jį norėjo pristatyti naujų technologijų parodoje Vilniuje. Iki sostinės jis nuvažiavo, o atgal reikėjo pargabenti tralu, nes krauti elektrinį sunkvežimį nebuvo kur.

Vizija: tikėtina, kad padedant valdžiai Lietuvos vidaus vandenyse sulauksime elektrinių laivų, kaip šio, plaukiojančio Stokholmo vandenyse. / Organizatorių nuotr.

Švariausi sunkvežimiai uoste

Klaipėdos uostas, o tiksliau Centrinis Klaipėdos terminalas ir Klaipėdos konteinerių terminalas yra tos vietos, kur daugiausia atvažiuoja sunkiojo automobilinio transporto. Tarp uostą lankančių sunkvežimių pamatyti elektra varomą vilkiką būtų didžiulė sėkmė.

Įvairiuose su uosto veikla susijusiuose programiniuose dokumentuose yra iškelta nuostata, kad uoste turi būti skatinamas alternatyvių degalų naudojimas. Nieko panašaus nėra nei sunkvežimių transporte, nei uosto pagalbiniame laivyne. Maždaug prieš dešimtmetį, kai atidarytas LNG terminalas, buvo teigiama, kad uoste, arba bent už Uosto direkcijos lėšas, bus statomi suskystintosiomis dujomis varomi pagalbiniai laivai.

Vienintelė praktiškesnė alternatyva dyzeliniams sunkvežimiams, kurie dominuoja uoste, yra suskystintosiomis gamtinėmis dujomis (LNG) ir suspaustomis gamtinėmis dujomis (SNG) varomi „Ivecai“. Klaipėdoje, o ir visoje Lietuvoje yra vienintelė suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomus „Ivecus“ turinti bendrovė. Jos sunkvežimiai gana dažnai lankosi uoste. Galima teigti, kad iš viso į uostą atvažiuojančio sunkvežimių transporto minėti „Ivecai“ yra patys švariausi.

Deja, Lietuvos valdžia to nemato. Ji „pasižymėjo“ tuo, kad dujoms sukėlė pačius didžiausius akcizus ne tik Europos, bet greičiausiai ir viso pasaulio mastu.

Valdžia nepripažįsta jokių naujesnių technologijų automobilių ir kitos technikos srityje, išskyrus elektromobilius.

Bent pereinamuoju metu kokį 10–15 metų dujomis, o ypač suskystintosiomis, kurių terminalas yra Klaipėdoje, varomi automobiliai turėtų būti tarpinė grandis prieš šuolį diegiant elektra, vandeniliu ar amoniaku varomus sunkvežimius.

LNG sunkvežimiai veikiausiai būtų patys populiariausi, nors jais galima nuvažiuoti toliausiai su vienu pildymu 1 000–1 200 km. Tam, kad šie sunkvežimiai taptų patrauklesni, reikėtų Lietuvoje su valstybės parama įdiegti bent 2–3 degalines. Apie tai niekas negalvoja – teoretikų valdžiai labiau rūpi diegti vandenilio degalines, vėliau tikriausiai amoniako, nors tokių sunkvežimių Lietuvoje iš viso dar nėra.

Pagal elektromobilių pirkimo analogiją, greičiausiai bus sudarytos sąlygos turtingiausiems Lietuvos žmonėms įsigyti elektrinius laivus su valstybės parama.

Elektra vidaus vandenyse

Šiomis dienomis pasirodė Lietuvos susisiekimo ministro įsakymo projektas, kuriuo pagal pažangos priemonę skatinant alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje bus diegiami elektra varomi laivai.

Kol kas 2024–2025 m. vienoje valstybės sektoriaus įmonių numatyta įsigyti nesavaeigę elektrinę baržą, elektrinį upinį kraną ir elektrinį laivą.

Tuo pat metu išreikšta vizija, kad vidaus vandenyse gali būti skatinamas ir pramoginių bei keleivinių laivų, kurie būtų varomi elektra, įsigijimas. Nebūtų nieko nuostabaus, jei anksčiau ar vėliau elektromobilių įsigijimo skatinimo sistema būtų pritaikoma ir vidaus vandenų laivams.

Naujos kartos Lietuva, kuri įdėjo daug pinigų vidaus vandens keliams tvarkyti, turės tą kažkaip pagrįsti po metų kitų, kai krovinių gabenimas Nemunu ir Kuršių mariomis bus „mizerinis“. Elektriniai laivai vidaus vandenyse skambės itin patraukliai, nes atitiks naujos kartos Lietuvos modernizacijos viziją.

Pagal elektromobilių pirkimo analogiją greičiausiai bus sudarytos sąlygos turtingiausiems Lietuvos žmonėms įsigyti elektrinius laivus su valstybės parama.

Ir nebus svarbu, kad naujos kartos Lietuvoje yra daugybė kitų sričių, kur turėtų būti švarus transportas. Taip norėtųsi, kad po Klaipėdos uostą, kaip po Roterdamą, važinėtų autonominiai elektriniai konteinerių pervežimo įrenginiai. Norėtųsi, kad ir į Klaipėdos uostą atvažiuotų švaresni sunkvežimiai. To norėtų ir Klaipėdos Baltijos prospekto gyventojai – ten dažnokai, ypač antradieniais, kai vakare daugiau jūrų keltų, dyzelinių sunkvežimių eilės nutįsta visu prospektu, kartais netgi beveik iki naujojo viaduko per Šilutės plentą.