Daugiausiai klaipėdiečių susirinko Melnragėje. Čia visos automobilių aikštelės ir aplinkinės gatvelės buvo užkimštos automobiliais.
Nuo šiaurinio molo ir Melnragės paplūdimio žmonės matė kitą laužą, liepsnojantį ties Kukuliškių kaimu.
Tie, kas ryžosi nukeliauti į miesto pakraštį, matė degančius laužus pre Olando kepurės, Karklės, dar toliau degė laužai ties Šaipiais, Nemirseta, Palangoje ir Šventojoje.
Kitoje marių pusėje, Kuršių nerijoje, ugnis degė pajūryje ties Juodkrante ir Nida.
Taip Lietuvos žmonės prisiminė prieš tris dešimtmečius visus vienijusį ryžtą atkurti nepriklausomybę.
Mintinai mokamos dainos, rateliai aplink laužą skatino klaipėdiečius imtis už rankų. Daugelis tiesiog gėrėjosi neįtikėtinai gražiu saulėlydžiu, stebėjo kariškių sraigtasparnį, skraidinusį mūsų trispalvę virš pajūrio, romantikos suteikė ir policininkų laivelis, plūduriavęs jūroje priešais Melnragėje degantį laužą.
Pirmą kartą laužai prie jūros suliepsnojo 1992 m. Suomijoje, kai šalis šventė nepriklausomybės 75-metį.
Iniciatyvos idėja kilo prisimenant istorijos metraščiuose aprašytą unikalią Baltijos jūros pakrantės apsaugos ir perspėjimo nuo pavojaus laužų sistemą, kuri mena vikingų laikus.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad kiekviena pajūrio bendruomenė turėjo įsipareigoti prisidėti prie apsaugos sistemos ir esant reikalui uždegti perspėjimo laužus, įspėti kaimynus apie gresiantį pavojų. Už susitarimo nesilaikymą buvo galima sulaukti griežtų bausmių.
Paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai per daugelį metų tapo tradicija daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija ir Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės.
Naujausi komentarai