Miesto planui būtinos permainos

Aptarę bendrąjį miesto planą, įvairių sričių specialistai pripažino, kad jam reikia korekcijų. Apie urbanistines problemas ir perspektyvas šnekėję asmenys tikino, kad sėkmingai Klaipėdos miesto plėtrai labiausiai kenkia gyventojų emigracija ir industrija.

Planas paseno

Bendrojo miesto plano stebėseną vykdžiusios bendrovės „SWECO Lietuva“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad dar 2007-aisiais parengtas planas yra šiek tiek pasenęs.

„Miestas vystėsi, vyko įvairių procesų – gyventojai emigravo, keitėsi jų skaičius, plėtėsi turistinės zonos, buvo statomi nauji pastatai“, – vardijo architektas.

Anot jo, atsižvelgiant į tai, bandoma nuspręsti, ar bendrąjį planą vystyti toliau, ar galvoti apie naujo rengimą. Esą plano atnaujinimas reikalingas tam, kad miestas būtų patrauklesnis investuotojams.

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė akcentavo, kad bendrasis planas galioja ne tik savivaldybei, tačiau ir visiems asmenims, kurie nori vystyti kokią nors veiklą mieste.

Esą planą reikia peržvelgti, nes 2007 m. rengtame dokumente nebuvo numatyta kai kurių dalykų. Pavyzdžiui, buvo suplanuota daug teritorijų gyvenamiesiems plotams, galvojama apie augsiančius automobilių srautus, tačiau mažėjant gyventojų skaičiui susiduriama su kitomis problemomis.

„Numatomo atnaujinti bendrojo plano pagrindas nesikeis. Nei uosto, nei laisvosios ekonominės zonos nepanaikinsime, gyvenamųjų kvartalų į mišką neiškelsime“, – sakė specialistė.

Anot jos, didesnis dėmesys bus atkreipiamas į miesto žaliųjų zonų tvarkymą, susisiekimo sistemos pertvarkymą.

Bėga į priemiesčius

Nors visoje Lietuvoje stebimas miestų gyventojų mažėjimas, M.Pakalnis džiaugėsi, kad Klaipėdoje situacija nėra bloga ir gyventojų skaičius stipriai nesikeičia. Pastebima, kad pagrindinės uostamiesčio gyventojų judėjimo kryptys – ne tik sostinė ar užsienis, tačiau ir priemiesčiai.

Nuo 1989 iki 2013 m. Klaipėdoje gyventojų skaičius sumažėjo 22 proc., o rajone – per 14 proc. Be migracijos į Vilnių bei išvykimo į užsienį, galima suskaičiuoti, kad į rajoną gyventi išsikėlė daugiau nei 10 proc. miesto gyventojų.

Pastebima ir tai, kad mieste mažėja naujų statybų, tačiau šis mažėjimas susijęs su naujomis statybomis užmiestyje.

„Vis dėlto naujų kvartalų kokybė yra apgailėtina“, – sakė specialistas, akcentavęs, kad naujuose rajonuose nėra formuojama jokios viešųjų erdvių ir socialinių paslaugų sistemos, praktiškai neįmanoma vystyti viešojo transporto sistemos.

Nors Klaipėda pagal tankumą yra labiau panaši į tokius Europos miestus kaip Praha ar Ryga, čia susiduriama su įvairiomis socialinėmis problemomis.

Vidutinis klaipėdiečio amžius – 39 metai, tačiau pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonės koncentruojasi mieste, o jaunos šeimos ir vaikai keliasi į priemiesčius.

Taip pat pastebima ir didelė socialinė atskirtis tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies. Statistiškai šiaurinėje miesto dalyje žmonės labiau išsilavinę, uždirba daugiau pinigų. Taip pat čia fiksuojamas mažesnis nedarbo lygis bei nusikalstamumas nei pietinėje dalyje.

Išlaikė įvaizdį

M.Pakalnis teigė, kad žmonės šiaurinę miesto dalį dažniau renkasi dėl arti esančios jūros, Girulių miško, švarių teritorijų. Pietinė miesto dalis susiduria su problemomis, kurių viena didžiausių – jos izoliacija pramoniniais rajonais.

Miesto plėtrai problemą kelia tai, kad jo gyvenamosios zonos iš vienos pusės yra spaudžiamos uosto, iš kitos pusės – laisvosios ekonominės zonos gamyklų. Kyla problemų plečiant gyvenamuosius rajonus, kuriuos reikia kirsti norint pasiekti uostą.

Architektas džiaugėsi, kad nors miesto urbanistinei plėtrai skiriama daug kritikos, miesto raida buvo suvaldyta – Klaipėda nesubyrėjo, pavyko išlaikyti ir vystyti marinistinį jo įvaizdį.

Konferencijos metu taip pat svarstyti planai dėl dviračių takų, miesto žaliųjų ir kultūrinių zonų. Specialistai paskutinėje konferencijos dalyje diskutavo ir apie problemines miesto situacijas.