Registrų centro Komunikacijos skyriaus atstovas Mindaugas Samkus teigė, kad išanalizavus Gyventojų registro duomenis, pastebimas kasmet augantis skaičius asmenų, kurie iš Klaipėdos persikelia gyventi į priemiesčius.

Miestai ir miesteliai, kur migruoja Klaipėdos gyventojai, išlieka tie patys.

Per pastarąjį laikotarpį nemažai klaipėdiečių persikėlė į Klaipėdos rajoną – Slengius, Gargždus, Jakus, Dovilus, Karklę, Gindulius, Trušelius, Radailius, Priekulę, Dreverną, Svencelę, Plikius, Dituvą.

Dalis gyventojų persikėlė ir į Kretingą

„2023 metais savo deklaruotą gyvenamąją vietą iš Klaipėdos į šalia esančius rajonus pakeitė daugiau kaip 800 asmenų, 2024 metais – beveik 1,1 tūkst. klaipėdiečių“, – teigė M. Samkus.

Pernai daugiausiai klaipėdiečių persikėlė į Trušelių kaimą – apie pusė tūkstančio gyventojų. Kelių šimtų klaipėdiečių sulaukė ir Gargždai.

Demografinė padėtis uostamiestyje – nuolat kintanti ir tam įtakos turi ne tik iš miesto į rajonus gyventi persikeliantys žmonės.

Į Slengius ir Gindulius, anot M. Simkaus, persikraustė po porą šimtų uostamiesčio gyventojų.

„Kiek mažiau, bet taip pat gana aktyviai uostamiesčio gyventojai keliasi gyventi į Radailius, Kretingą ar Jakus. Į kitas gyvenvietes – Dovilus, Karklę, Priekulę, Dreverną, Svencelę, Dituvą ar Plikius kasmet gyventi persikelia po mažiau kaip 10 asmenų“, – pabrėžė M. Samkus.

Šių metų pradžioje Klaipėdoje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 170,5 tūkst. asmenų. Praėjusiais metais gyventojų buvo maždaug 1,5 tūkst. daugiau.

„Demografinė padėtis uostamiestyje yra nuolat kintanti ir tam įtakos turi ne tik iš miesto į rajonus gyventi persikeliantys žmonės. Skaičiai kinta dėl išvykstančių į užsienį ar iš jo grįžtančių. Į Klaipėda gyventi atvyksta ir iš kitų savivaldybių, statistiką taip pat koreguoja ir gimstamumo bei mirtingumo tendencijos“, – aiškino M. Samkus.

Registrų centro atstovas užsiminė, kad skaičiai nėra tikslūs, kadangi ne visi gyventojai pareigingai deklaruoja savo gyvenamąją vietą.