Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi užfiksuotais žiedmusių pulkais, skraidančiais aplink augalus, prilipusiais prie daiktų, drabužių.

Viena moteriškė net viešai pranešė, neva virš Trušelių pastebėjo lėktuvą, iš kurio esą veikiausiai ir buvo išleidžiami šie vabzdžiai. Vėliau tokią „sensacingą žinią“ skelbęs įrašas buvo pašalintas.

Kiti, jau pasidomėję žiedmusėmis, nurimo supratę, kad pavojaus šie skraiduoliai nekelia.

Docentas, mokslų daktaras Eduardas Budrys pasidalijo, kokios įmanomos žiedmusių padaugėjimo priežastys.

„Reikėtų pasižiūrėti orų prognozes. Vėjas po truputį pučia iki jūros, o toliau jos ten po truputį kaupiasi, kažkiek jų nupučia ir į jūrą, bet jos stengiasi sugrįžti ir išsilaikyti bent pajūrio zonoje. Tad pajūryje jų tankumas didėja. Žiedmusės yra gan migruojantys suaugėliai, gan ilgai gyvena. Tarp pavėjui skrendančių vabzdžių jų būna gana daug. Galimas daiktas, kad būtent Klaipėdoje jų gali būti daugiau negu, pavyzdžiui, Vilniuje, nes pajūryje vėjas buvo veikiausiai ne nuo jūros pusės, o link jūros, dėl to jos pajūryje ir susikaupė“, – aiškino E. Budrys.

Anot pašnekovo, šie vabzdžiai uostamiestyje liks veikiausiai iki rudens, gal net ieškos žiemojimo vietų. Jie gali žiemoti žmonių būstuose, palėpėse, inkiluose ir kitur.

Tupia ant žmonių odos, bando laižyti, kadangi joms reikia skysčių.

„Kiek žinau, daugelis jų rūšių žiemoja suaugėlio stadijoje, tad dabar jos išsivystė, kažkur migruoja, galbūt ieško jau ir žiemojimo vietų. Natūraliai jos žiemoja įvairiose ertmėse, erdvėse, kelmuose, ten, kur gali apsisaugoti nuo sniego. Kartais rudenį lenda į žmonių būstus“, – tikino E. Budrys.

Nors žiedmusės labai panašios į vapsvas, yra bruožų, pagal kuriuos nesunku šiuos du vabzdžius atskirti – skiriasi jų sparnai, žiedmusių iš šonų tik du, taip pat „antenos“ yra trumpesnės už vapsvų.

„Didžioji dalis žiedmusių yra geltonai juodai dryžuotos, tos grupės žiedmusių lervos minta amarais. Tai yra naudingi vabzdžiai. Jų lervos mažina amarų skaičių mūsų soduose ir daržuose. Jos dažnai tupia ant žmonių odos, kadangi joms reikia skysčių, trūksta druskos, tad mėgsta prakaitą. Jos tupiasi ant žmonių, bet nekanda ir jokio pavojaus tikrai nesukelia. Blogo nedaro. Naikinti jų tikrai nereikia“, – akcentavo E. Budrys.