„Ten augs mėsos raumuo, ląstelės, jungiamasis, riebalų audinys, kaulinis audinys, kad galėtume TOMAHAWK kepsnį užauginti“, – teigė KTU Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė.

Laboratorijose auginamas maistas – vadinamas ateities maistu, pirmą kartą sukurtas 2009-aisiais.

„Neturėjome precizinės fermentacijos produktų, tai yra bakterinių produktų iš bakterijų užaugintų baltymų. Neturėjome patirties ląstelių augimo srityje, kai iš tam tiktų gyvūnų ar augalų ląstelių galime užauginti reikalingus produktus“, – šnekėjo KTU Maisto instituto direktorė Alvija Šalaševičienė.

Tai, ko trūksta, šiandien jau auginama laboratorijose.

LNK stop kadras.

„Tai galėtų būti avokado produktai, kakavos, kavos produktai. Gal tiesiogiai nepasigaminsime kavos ar avokado, bet pasigaminsime biologinių medžiagų, kurių yra žaliavose“, – aiškino KTU Maisto instituto direktorė.

Į Kauną atvyko vienas ryškiausių pasaulio maisto saugos ekspertų iš Nyderlandų. Jis sako, kad, kavos atsargoms pasaulyje senkant, jau žinome, kas ją ateityje gali pakeisti.

„Ateities maistas – tai arbata, pagaminta iš kavos lapų. Kitose šalyse ji vartojama jau ne vienerius metus, tačiau Europoje dar nebuvo sertifikuota. Tai tarsi kava arbatoje – su visomis kavos savybėmis, galinti pakeisti tradicines kavos pupeles“, – kalbėjo maisto saugos profesorius Hans Verhagen.

LNK stop kadras.

Kauniečiai ateities maistą vertina nevienareikšmiškai.

„Pasitikiu laboratorijomis, bet, aišku, labiau renkuosi natūralų, kas įprasta“, – sakė pašnekovas.

Profesorius ramina: įprasti patiekalai niekur nedings, o mūsų racionas tik pasipildys naujais ingredientais.

„Įprasti maisto produktai išliks, mes gersime pieną, kaip ir dabar, valgysime obuolius, bet nauji produktai, nauji ingredientai papildys maisto piramidę“, – nurodė maisto saugos profesorius.

Mokslininkai sako, kad be to, kas augs laboratorijoje, ant stalo vis dažniau nuguls ir vabzdžiai. Pasaulyje jau yra per 2 tūkst. valgomų vabzdžių rūšių.

LNK stop kadras.

„Galime naudoti ir dabar, tik ieškome būdų pritaikyti prasmingiau. Ateityje tai būtų svirplys, kurį galima naudoti, ir plokščiamusės lervos“, – tvirtino KTU Maisto instituto mokslininkė.

O įvairios bakterijų kultūros taps ne maisto papildu, o kasdienybe.

„Esame europiečiai nusterilinti, mikroflora nusilpusi, neįvairi, dėl to mes negaluojam, sergame. Atliekant tam tikrus tyrimus, neaptinkame tam tikrų bakterijų genčių arba jos ant išnykimo ribos“, – pabrėžė „Mėmelio prekybos“ vadovė Rūta Gudaitytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gėrimai su gerosiomis bakterijomis Europoje išpopuliarėjo prieš 12 metų, tačiau specialistai įspėja: bandydami jas dauginti namuose, pavyzdžiui, auginant arbatos grybus, galite pridaryti daugiau žalos nei naudos.

„Mes ištyrinėjame kombučią ir aptinkame, kad pavyzdžiui, 60 procentų sudėties, yra mielės, iš kurių pusė parazitinių mielių. Įsivaizduokite, ką geriate. Rekomenduočiau kopūstus fermentuotis, burokėlius, agurkus, nes patogeninės mikrofloros ten bus nedaug, nes ten nėra daug maisto joms“, – nurodė „Mėmelio prekybos“ vadovė.

Pasak mokslininkų, ateities maistas jau žengia iš laboratorijų į restoranų meniu už Atlanto. Mokslininkai spėlioja, kad per penkis metus jis gali tapti įprasta realybe ir Europoje.