Turizmo agentūros ir laivybos kompanijos susirūpino, kaip į Klaipėdą atvilioti kruizinius laivus. Šis kruizinės laivybos sezonas nebuvo džiuginantis, o kitų metų prognozės – taip pat nelinksmos.

Laivams maža vietos

Praėjusį sezoną į uostamiestį atplaukė trečdaliu Kruizinių lainerių mažiau nei pernai – 46. Jais atvyko šiek tiek daugiau nei 32 tūkst. turistų. Kitąmet laukiama 48 laivų.
„Ekonominė krizė pirmiausiai paliečia ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Todėl visame pasaulyje jaučiama, jog sumažėjo susidomėjimas kruizinėmis kelionėmis. Mūsų uoste, netekusiame dvidešimt laivų vizitų, tai jaučiama labiau“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius rinkodarai Artūras Drungilas.

Anot jo, Uosto direkcija taip pat stengiasi privilioti kruizinius laivus į miestą, siūlo jiems nuolaidas uosto rinkliavoms.

Turizmo agentūrų atstovai teigė, jog dalis kruizinių kompanijų atsako savo maršrutus būtent dėl švartavimo vietos trūkumo. Šiemet keturi kruiziniai laivai turėjo švartuotis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorijoje.

Situacija turėtų pagerėti, kai bus įrengtas keleivių ir krovinių terminalas. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės generalinis direktorius Benediktas Petrauskas tvirtino, jog prie terminalo krantinių kruiziniai laivai galės švartuotis 2011 metais.

Pasitinka šokiais

Turizmo kompanijos ir senamiesčio verslininkai mano, jog ne tik dėl uosto ar ekonominių priežasčių turistai nesirenka Klaipėdos.

„Čia nėra ką veikti. Senamiestis – nykus ir nuobodus. Trūksta gerų suvenyrų parduotuvių, atrakcijų“, – kategoriškai kirto Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht. Ji mano, jog itin svarbu prailginti laivų buvimo mūsų uoste laiką. Dažniausiai kruiziniai laivai atplaukia anksti rytą ir išplaukia po pietų, todėl ilgai mieste neužsibūna.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė tikino, jog visokiais būdais stengiasi sudominti turistus. „Juos iš kruizinių laivų pasitinkame liaudiškais šokiais. Turizmo agentūros jiems organizuoja ekskursijas“, – priminė R.Savickienė.

Anot jos, jomarkai ir kitos turistams skirtos šventės Teatro aikštėje – nuostolingi.
„Vieno jomarko organizavimas mums kainavo apie tris tūkstančius litų. Beveik kiekvienam liaudies meistrui po šimtą litų reikia duoti, kad jie atvyktų. Folkloro ansambliai, net studentai, paprašyti prisidėti prie švenčių, klausia, kiek mokėsite“,– teigė R.Savickienė.

Į tualetus neįsileis

Kaip ir anksčiau, išlieka viešųjų tualetų, turistinių autobusų, nemalonaus aptarnavimo kavinėse ir atsiskaitymų valiuta problemos.

E.Odebrecht mano, jog kavinės neturi įleisti turistų į savo tualetus. „Tegul savivaldybė stato viešuosius tualetus arba mums padaro kokias nors nuolaidas“, – siūlė verslininkė.

„Turistams reikia pramogų. Pavyzdžiui, ispanų turistams labiausiai patiko Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, o Kuršių nerija jiems atrodė kaip nykus kaimas tarp smėlynų. Taip pat turistai liko šokiruoti, kodėl rugsėjo pirmąją jie negalėjo įsigyti alkoholinių gėrimų“, – skundėsi turizmo agentūrų atstovai.

Klaipėdos savivaldybės atstovas Liutauras Kraniauskas tvirtino, jog nereikia baidytis ir didžiųjų prekybos centrų. „Turistams tai patinka, kodėl gi jiems to ir nepasiūlyti?“ – klausė L.Kraniauskas.

Norai: kruiziniais laivais atvykstantiems turistams patinka sutikimas Klaipėdos uoste, bet daugiau pramogų uostamiestyje jie neranda.

Kruizinių laivų vizitai:

2004 m. – 48
2005 m. – 59
2006 m. – 48
2007 m. – 65
2008 m. – 46
2009 m. planuojami 48