Jūrų keltuose užsikrėsti sunku

Koronavirusas parodė, kad šiuolaikiniame technologijų amžiuje vandenynai mus skiria mažiau, nei galėjome įsivaizduoti. Kinijoje atsiradęs virusas išplito po pasaulį greitai ir skausmingai.

Nors pasaulyje apie 90 proc. prekių gabenama jūromis laivais, nėra jokių duomenų, kad virusas būtų plitęs per laivus. Greičiausiai jis taip sparčiai po pasaulį išsisklaidė kartu su žmonėmis keliaudamas lėktuvais.

Nėra jokių duomenų, kiek COVID-19 viruso atvejų iš kitų šalių atkeliavo į Lietuvą jūrų keltais.

Jei ir buvo užsikrėtusiųjų jūrų keltuose, virusą jie pasigavo ne laivuose, o jau galėjo į juos įlipti sirgdami. Šiek tiek užsikrėtusiųjų buvo, tačiau laikomasi nuostatos, kad jūrų keltai, jei viskas tinkamai dezinfekuojama, vengiama masinių susibūrimų, yra gana saugi vieta keliauti žmonėms esant virusui.

Jūrų keltuose yra didelės erdvės, atskiros kajutės. Jei tinkamai organizuojamas įgulos narių patekimas į laivus ir išlipimas iš jų, užsikrėtimo galimybė netgi mažesnė nei prekybos centruose.

Laivuose būta išimčių

Ar kas nors atplukdė virusą į Klaipėdą su kitais laivais? Žinoma, kad į Klaipėdą buvo atplaukę laivų su užsikrėtusiais įgulų nariais. Laivai į uostą  buvo įvedami nuotoliniu būdu, juose netgi nesilankant locmanams.

Jūrininkai ne tik Klaipėdos, bet ir kituose uostuose nuo šių metų pradžios į miestus nebeišleidžiami. Patiems jūrininkams gal ir piktoka, kad jie laivuose buvo uždaryti lyg kokiuose getuose.

Tokia pasaulio realybė. Karantinavimasis laivuose net nepaskelbus karantino siaučiant koronavirusui padėjo išsaugoti pasaulio prekybinį laivyną gana darbingą.

Išimčių būta. Į nemalonią padėtį pateko ir vieno Lietuvos laivo įgula, kai, jiems pabendravus su kolegų iš Rusijos laivu, paaiškėjo, kad dalis užsikrėtė koronaviru.

Apskritai jūrininkai saugojosi. Ir sistema jūrininkus saugojo. Kur beskristų atlikti keitimosi laivuose, jie privalėdavo pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę.

COVID-19 uosto nesutrikdė

Klaipėdos uosto COVID-19 taip pat beveik nepaveikė. Tai vienur, tai kitur uoste buvo pavienių užsikrėtimo atvejų, tačiau tai didesnės įtakos nedarė. Uostas dirbo gana sėkmingai. Plaukė laivai, judėjo kroviniai.

Metus uostas baigs su nauju krovos rekordu. Už perkrautų milijonų tonų yra žmonės. Uostas ypač saugojo savo specialistus. Ten dirba daug skirtingų, kartais net vienetinių atvejų profesionalų.

Kas būtų, jei, tarkim, locmanų tarnyboje būtų atsiradęs COVID-19 židinys?

Locmanų Lietuvoje yra vos kelios dešimtys. Naujų greitai nesurasi. Ar tai būtų reiškę, kad reikia stabdyti į Klaipėdos uostą plaukiančius laivus? Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pripažino, kad locmanai yra tarsi uosto Achilo kulnas.

Uostai liko be turistų

Virusas atnešė žalos ne tik Klaipėdai, bet ir daugeliui pasaulio uostų. Kruizinis sezonas 2020 m. taip ir neprasidėjo ne tik Baltijos jūroje, bet ir daugelyje kitų vietų.

Metų pradžioje buvo didžiulės viltys, bent jau Baltijos jūros regione. Laukta rekordinio sezono visuose Baltijos jūros uostuose – nuo Kopenhagos iki Sankt Peterburgo.

Klaipėdos uostas tikėjosi priimti 66 laivus ir per 75 tūkst. jūros turistų. Nė vienas laivas taip ir neatplaukė, visi atšaukti.

Bandymų pradėti kruizinius sezonus buvo įvairiuose šiltesniuose regionuose. Bet jei laive atsirasdavo sergančiųjų koronavirusu, jis būdavo pasmerktas nežinomybei. Ypač pradžioje, kai apie virusą pasaulis dar turėjo nedaug supratimo, niekas nenorėjo priimti COVID-19 ligonių iš laivų.

Tarp kruiziniuose laivuose įstrigusių keleivių buvo ir lietuvių – žinomų ir turtingų žmonių.