- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2020-ieji istorijoje liks metais, kurie įsimins ilgam dėl koronaviruso sukelto chaoso, kuris Lietuvą pliekė smarkiai, bet uostą palietė minimaliai.
Jūrų keltuose užsikrėsti sunku
Koronavirusas parodė, kad šiuolaikiniame technologijų amžiuje vandenynai mus skiria mažiau, nei galėjome įsivaizduoti. Kinijoje atsiradęs virusas išplito po pasaulį greitai ir skausmingai.
Nors pasaulyje apie 90 proc. prekių gabenama jūromis laivais, nėra jokių duomenų, kad virusas būtų plitęs per laivus. Greičiausiai jis taip sparčiai po pasaulį išsisklaidė kartu su žmonėmis keliaudamas lėktuvais.
Nėra jokių duomenų, kiek COVID-19 viruso atvejų iš kitų šalių atkeliavo į Lietuvą jūrų keltais.
Jei ir buvo užsikrėtusiųjų jūrų keltuose, virusą jie pasigavo ne laivuose, o jau galėjo į juos įlipti sirgdami. Šiek tiek užsikrėtusiųjų buvo, tačiau laikomasi nuostatos, kad jūrų keltai, jei viskas tinkamai dezinfekuojama, vengiama masinių susibūrimų, yra gana saugi vieta keliauti žmonėms esant virusui.
Jūrų keltuose yra didelės erdvės, atskiros kajutės. Jei tinkamai organizuojamas įgulos narių patekimas į laivus ir išlipimas iš jų, užsikrėtimo galimybė netgi mažesnė nei prekybos centruose.
Laivuose būta išimčių
Ar kas nors atplukdė virusą į Klaipėdą su kitais laivais? Žinoma, kad į Klaipėdą buvo atplaukę laivų su užsikrėtusiais įgulų nariais. Laivai į uostą buvo įvedami nuotoliniu būdu, juose netgi nesilankant locmanams.
Jūrininkai ne tik Klaipėdos, bet ir kituose uostuose nuo šių metų pradžios į miestus nebeišleidžiami. Patiems jūrininkams gal ir piktoka, kad jie laivuose buvo uždaryti lyg kokiuose getuose.
Tokia pasaulio realybė. Karantinavimasis laivuose net nepaskelbus karantino siaučiant koronavirusui padėjo išsaugoti pasaulio prekybinį laivyną gana darbingą.
Išimčių būta. Į nemalonią padėtį pateko ir vieno Lietuvos laivo įgula, kai, jiems pabendravus su kolegų iš Rusijos laivu, paaiškėjo, kad dalis užsikrėtė koronaviru.
Apskritai jūrininkai saugojosi. Ir sistema jūrininkus saugojo. Kur beskristų atlikti keitimosi laivuose, jie privalėdavo pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę.
COVID-19 uosto nesutrikdė
Klaipėdos uosto COVID-19 taip pat beveik nepaveikė. Tai vienur, tai kitur uoste buvo pavienių užsikrėtimo atvejų, tačiau tai didesnės įtakos nedarė. Uostas dirbo gana sėkmingai. Plaukė laivai, judėjo kroviniai.
Metus uostas baigs su nauju krovos rekordu. Už perkrautų milijonų tonų yra žmonės. Uostas ypač saugojo savo specialistus. Ten dirba daug skirtingų, kartais net vienetinių atvejų profesionalų.
Kas būtų, jei, tarkim, locmanų tarnyboje būtų atsiradęs COVID-19 židinys?
Locmanų Lietuvoje yra vos kelios dešimtys. Naujų greitai nesurasi. Ar tai būtų reiškę, kad reikia stabdyti į Klaipėdos uostą plaukiančius laivus? Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pripažino, kad locmanai yra tarsi uosto Achilo kulnas.
Uostai liko be turistų
Virusas atnešė žalos ne tik Klaipėdai, bet ir daugeliui pasaulio uostų. Kruizinis sezonas 2020 m. taip ir neprasidėjo ne tik Baltijos jūroje, bet ir daugelyje kitų vietų.
Metų pradžioje buvo didžiulės viltys, bent jau Baltijos jūros regione. Laukta rekordinio sezono visuose Baltijos jūros uostuose – nuo Kopenhagos iki Sankt Peterburgo.
Klaipėdos uostas tikėjosi priimti 66 laivus ir per 75 tūkst. jūros turistų. Nė vienas laivas taip ir neatplaukė, visi atšaukti.
Bandymų pradėti kruizinius sezonus buvo įvairiuose šiltesniuose regionuose. Bet jei laive atsirasdavo sergančiųjų koronavirusu, jis būdavo pasmerktas nežinomybei. Ypač pradžioje, kai apie virusą pasaulis dar turėjo nedaug supratimo, niekas nenorėjo priimti COVID-19 ligonių iš laivų.
Tarp kruiziniuose laivuose įstrigusių keleivių buvo ir lietuvių – žinomų ir turtingų žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kuršių nerijos nacionaliniame parke – kaip po uragano: išvartyti medžiai ir krūvos pjuvenų
Kuršių nerijoje – vaizdas kaip po rimto uragano. Išvartyti dešimtys beržų ir pušų, prie kelmų – krūvos pjuvenų. Nors nepatyrusiai akiai gali kilti įtarimų, kad kažkas medžius iškirto, parko darbuotojai ...
-
Prie „Bastionų namų“ architektūrinės idėjos tobulinimo prisijungė Klaipėdos architektai7
Architektūrinė urbanistinė idėja, pagal kurį apleistoje Klaipėdos senamiesčio zonoje šalia Jono kalnelio bus suprojektuotas ir pastatytas naujas gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis kompleksas, dar bus koreguojama. Statytojo iniciatyva ...
-
Šią vasarą prasidės Danės gatvės rekonstrukcija3
Klaipėdos rajono savivaldybė ieško rangovo, rekonstruosiančio Danės gatvę Sendvario seniūnijoje. Konkursą paskelbtas šią savaitę. Jis turėtų užtrukti apie tris mėnesius, tad jau birželį planuojama su laimėtoju pasirašyti su...
-
Šventę pajūryje kartins blogas oras2
Sinoptikai teigia, kad artimiausiu metu sulauksime visokių orų: ir iš Arkties atplūstančio šalčio, ir stipraus vėjo nuo Atlanto, ir kelių giedresnių bei šiltesnių dienų. Nusiminti neverta, juk pavasaris dar tik prasideda. ...
-
Rusnės estakadą pasiekė vanduo2
Pamario pievomis atsiritęs potvynio vanduo pasiekė Rusnės estakadą. Patys rusniškiai tikina, kad jie estakada važinėja švilpaudami ir jokios grėsmės nejaučia. ...
-
Ant pieštuko galo – ir Klaipėdos praeitis1
Klaipėda ir jos apylinkės dešimtmetį kaustė Normandijoje gyvenančio prancūzo gydytojo François Leclerco dėmesį. Jis bandė minti Antrojo pasaulinio karo metais užmintas mįsles, susijusias su savo tėvo ir jo tėvynainių pėdsakais Klai...
-
Nepasitenkinimas dėl įrašų feisbuke: nežinomi asmenys pasisavino sporto tarybos pavadinimą1
Visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija – Klaipėdos sporto taryba susirūpino savo įvaizdžiu viešojoje erdvėje. Esą kažkokie nežinomi asmenys tuo pačiu Klaipėdos sporto tarybos pavadinimu sukūrė feisbuke paskyrą ir ...
-
B. Markauskas: balsuodami už gyventojų idėjas, mes visi verčiame naują puslapį2
Pernai žengę pirmuosius žingsnius su Dalyvaujamuoju biudžetu, turbūt, net nelabai tikėjome, kad jau pirmaisiais metais sulauksime tiek daug gyventojų idėjų. Tačiau dabar akivaizdu, kad šis projektas žmonių labai lauktas. Aktyvumas buvo labai...
-
V. Šileika – naujasis Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Uostininkus vienijanti Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija turi naują prezidentą. Juo po ketverių metų pertraukos vėl išrinktas Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika. ...
-
Paaiškėjo, kas užteršė Salantą8
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio aplinkosaugininkai ekskavatoriais kasinėję Salantų miestelio apylinkes, pagaliau atrado, iš kur į aplinką galėjo patekti dyzelinas. Požeminės drenažo sistemos tyrėjus nuvedė į miestelio pakraštyje es...