Meška klaipėdiečiams įvarė siaubo (papildyta)

Grybauti į Švėkšną išsiruošę klaipėdiečiai iki šiol negali atsitokėti – pamiškėje kelią jiems pastojo tikra meška.

Baimė sustingdė kojas

Incidentas įvyko ankstyvą šeštadienio rytą netoli Inkaklių kaimo Švėkšnos seniūnijoje.

"Važiavome keliu mašina ir išvydome atlapatuojančią mešką. Žinoma, labai išsigandome. Žvėris nuo mūsų buvo gal už 30 metrų", – dienraščiui pasakojo klaipėdietė Rita.

Anot moters, tik užgulus visureigio garso signalą žvėris pagaliau sureagavo. Tuomet šastelėjo per griovį ir nukurnėjo į mišką.

Išsigandę žmonės nuo vietos, kurioje susidūrė su meška, nuvažiavo apie 5 kilometrus ir tik tuomet ryžosi išlipti iš automobilio. "Grybauti buvo baisu – aplink nesimatė nė vieno žmogaus. Dabar vyras su dukra vėl ruošiasi į mišką. Tikrai neramu, kad jiems vėl netektų sutikti to žvėries", – nuogąstavo klaipėdietė.

Gyvūno nufotografuoti nepavyko – grybautojai su savimi neturėjo fotoaparato. "Meška buvo didelė, rudos spalvos", – šykštokai apibūdino žvėrį ponia Rita.

Iš aptvaro nepaspruko

Grybautojai spėliojo, kad gyvūnas galėjo pasprukti iš kurio nors zoologijos sodo, tačiau tokią versiją galima atmesti. Žvėrinčiaus Telšių rajone šeimininkas Petras Dabrišius tvirtino, kad jo valdose prižiūrimas lokys Timofejus nebuvo dingęs. Tą patį tvirtino ir Klaipėdos rajone įsikūrusio "Mini Zoo", kuriame gyvena meška Maša, darbuotojas Petras Kimėnas. Karklėje esančios žemės ūkio bendrovės "Aglaura" valdose ramu – rudoji meška Laima tūno savo guolyje.

Rudąją mešką Kelmės rajone, "Kryžbarko" sodyboje auginanti Antanina Vrubliauskienė taip pat tvirtino, kad žvėris nebuvo niekur dingęs. "Norėčiau gyvūną parduoti. Gal žinote, kas pirktų?" – nepraleido progos pasiteirauti moteris.

Lietuvos zoologijos sodas rudųjų meškų neturi. Įstaigos direktorius Vaclovas Dumčius abejojo, kad grybautojai iš tiesų matė mešką, tačiau kategoriškai neatmetė tokios galimybės.

Sukėlė ant kojų tarnybas

Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio ausų iki vakar dar nebuvo pasiekusios kalbos apie apylinkėse klaidžiojančią rudąją.

Švėkšnos girininkijos girininkas Algirdas Tamašauskas teigė, kad vakar apylinkėse jau pasklido tokie gandai, bet pabrėžė, jog sujudimas kilo visai ne dėl to, kad vietiniai būtų matę mešką, o dėl grybautojų iš Klaipėdos pastangų išsiaiškinti, ar dar kam nors teko susidurti su šiuo žvėrimi. "Keista, kad daugiau niekas nematė meškos mūsų apylinkėse, nors šiuo metu grybauja labai daug žmonių", – stebėjosi girininkas.

Klaipėdiečiai, kurie yra šventai įsitikinę, kad regėjo rudąją mešką, pirmiausiai skambino į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Šios institucijos darbuotojai žmonėms pasiūlė susisiekti su Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija. "Susiskambinome su eiguliais apylinkėse – jie pažadėjo patikrinti mus pasiekusią informaciją", – teigė inspekcijos atstovė Laimutė Bulcienė.

Sienos žvėrims nerūpi

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius nepuolė stebėtis grybautojų nuotykiais Švėkšnos giriose. "Labai realus dalykas", – teigė pašnekovas.

Specialistus retkarčiais pasiekia signalai apie rytinėje Lietuvos dalyje pastebėtus didžiuosius žvėris, atklydusius iš Baltarusijos. S.Paltanavičius tiki, kad gyvūnai gali atkeliauti ir į kitas vietas. "Meškos keliauja, kaip ir žmonės. Valstybinių sienų jos nežino", – juokėsi Aplinkos ministerijos darbuotojas. Jo teigimu, dažniausiai į tolimas teritorijas nuklysta ūgtelėję meškų jaunikliai, kuriuos jų motinos negailestingai išveja iš savo plotų.

Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas spėjo, kad meška į Švėkšnos miškus galbūt atklydo iš Latvijos. Jis visiškai atmetė Kaliningrado arba Lenkijos variantus.

S.Paltanavičius pažymėjo, kad šią vasarą rytinėje Lietuvos teritorijos dalyje buvo pastebėta meška su meškiukais. Prieš keliolika metų žmonės įspūdingą gyvūną matė Tauragės miškuose, daugiau nei prieš dešimtmetį Panevėžio rajone buvo rasta brakonierių nušauta meška.

Vedėjas pabrėžė, kad Lietuvoje įspūdingieji žvėrys išnyko tik todėl, kad žmonės juos išnaikino, nes ir miškų plotų, ir uogų bei grybų yra iki soties. "Tikiu, kad kada nors meškos mūsų šalyje vėl apsigyvens, paplis ir bus sugrąžinta gamtinė teisybė", – vylėsi pašnekovas.

Šiandien informacijos apie Švėkšnos apylinkėse klaidžiojančią mešką dar niekas negalėjo patvirtinti. „Eiguliai, su kuriais susisiekėme, apėjo savo valdas, tačiau nei žvėries pėdsakų, nei kokių kitų ženklų, kurie galėtų leisti įtarti, kad ten pabuvojo meška, neaptiko“, - sakė Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovė Laimutė Bulcienė.

Švėkšnos girininkas Algirdas Tamašauskas irgi nepateikė naujienų. „Jei tikrai prie Inkaklių atsibastė meška, tai, galima sakyti, būtų istorinis įvykis. Visi esame labai suintriguoti“, - kalbėjo girininkas.

A.Tamašauskas spėjo, kad ryto prietemoje grybautojus galėjo suklaidinti prabėgantis šernas, tačiau žmonės tvirtino žvėrį matę apie 9 val. - lauke jau buvo visiškai šviesu.

Kaip elgtis sutikus mešką

Selemonas Paltanavičius,  Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas

Nors meška ir didelė, tačiau yra labai jautri, pastabi. Miške gali būti daug žmonių, bet jie net neįtars, kad šis žvėris galėtų būti netoliese, jei neatkreips dėmesio į pėdsakus. Net ir budrios milžinės kartais gali "užsisvajoti". Išvydus mešką svarbiausia – nepanikuoti: verta prisiminti, kad laukiniai gyvūnai – netgi patys didžiausi – žmonėmis nesidomi ir vengia susidūrimo su jais. Ką daryti, jei taip vis dėlto nutiko? Ogi nieko. Reikėtų sustoti, pamosuoti rankomis, tyliai šūktelėti ir meška pati pasišalins. Didžiausia klaida, kurią galima padaryti – prisiartinti prie meškos jauniklių, mėginti juos gaudyti ar "gelbėti".