Lenkai įžvelgia grėsmes Baltijos jūroje: ką daryti su karo laikų laivų liekanomis?

Jūros dugno inventorizacija

Lenkijos valdžia ėmėsi svarstyti, ką daryti su jūros dugne gulinčiomis Antrojo pasaulinio karo laivų liekanomis. Praėjusią savaitę Lenkijos parlamente buvo pristatyta šios šalies Jūrų ir aplinkos apsaugos administracijos atlikta studija dėl pavojingų medžiagų grėsmės Baltijos jūroje.

Šio tyrimo imtasi dėl nuolaužų ir cheminės amunicijos korozijos. Įtakos turi ir didėjantis Baltijos jūros dugno naudojimas. Lenkija rengiasi statyti net keletą vėjo jėgainių parkų.

Liudija: lenkų pateikiama schema, kur buvo išmėtyti Antrojo pasaulinio karo cheminiai ginklai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Lenkija rengiasi atlikti išsamią savo jūros dalies dugno inventorizaciją. Lenkijos parlamente nuskambėjo ir kai kurios su jūros tyrimu susijusios problemos. Iki šiol nėra metodikos, kaip reikėtų vertinti vieno ar kito objekto riziką jūros aplinkai.

Tyrimą atlikusios ir jį Lenkijos parlamente pristačiusios institucijos siūlo imtis veiksmų ir numatyti pinigų kai kurioms nuolaužoms iškelti ir utilizuoti.

Lenkai turi daugiau skenduolių

Prie Lenkijos krantų nuskendusių laivų yra gerokai daugiau nei, tarkim, prie Lietuvos krantų. Pranešta, kad Lenkijos jūrų rajone yra virš 400 nuolaužų, iš jų apie 100 Gdansko įlankoje.

Vieta: prie Lenkijos krantų daugybė nuskendusių laivų. / Fundacjamare.pl nuotr.

Kai kurie objektai yra ypač pavojingi. Gdansko įlankos dugne esančio tanklaivio „Franken“ bakuose tebėra apie 1,5 mln. litrų kuro. 179 m ilgio transporto laivas po bombardavimo nuskendo 1945 m. balandžio 8 d. Dėl aplinkai keliamo pavojaus prie šio laivo yra uždraustas sportinis ir pramoginis nardymas. Išvalyti šio laivo nuolaužas jau kurį laiką iš Lenkijos vyriausybės reikalauja visuomeninė organizacija „Mare“ fondas (Fundacjamare.pl.) Jos iškeltą reikalavimą Lenkijoje pasirašė per 50 tūkst. žmonių.

Lenkijos vandenyse yra nuskendę ir palyginti dideli nacistinės Vokietijos karo laivai, kaip 173 m ilgio laivas-ligoninė.

Didžiulė tarša sklinda ir iš Pucko įlankos dugne gulinčio vokiečių laivo „Stutgart“. Naujausio tyrimo duomenimis, aplink jį užterštas 41 hektaro plotas. Aplink nuolaužas susiformavo zona, kur išnyko gyvybė.

Pasaulinio karo pėdsakai

Lenkijos pakrantėje akcentuojama grėsmė ne tik dėl kai kurių nuskendusių laivų, bet ir dėl į jūros dugną nugramzdintų šaud-menų ir cheminių ginklų.

Problema, kurią dabar savo parlamente kelia lenkai, iš dalies liestų ir Lietuvą. Pagal lenkų pateiktą ginklų ir cheminių medžiagų schemą matyti, kad laidojimas vyko neutraliuose vandenyse prie Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos interesų zonų. Didžiausia problema yra tai, kad ginklai ir cheminės medžiagos buvo ne supiltos į vieną vietą, o išmėtytos po didesnę Baltijos jūros dalį.

Pavojus: sonaru nuskenuotos jūros dugne gulinčio tanklaivio „Franken“ nuolaužos. / Portalmorski.pl nuotr.

Tuo metu nežinota, kaip sunaikinti cheminius ginklus, jų neutralizavimo nuskandinant būdas buvo greitas, nereikalavo didelių finansinių išlaidų, taip pat užtikrino, kad šie ginklai nebūtų atgaunami ir naudojami.

„Dabar iškyla klausimas, kaip tuos ginklus ir chemines medžiagas sugaudyti ir neutralizuoti. Tai padaryti būdų nėra daug, juos reikia rankioti iš jūros dugno“, – teigta Lenkijos tarnybos pranešime apie ekologinius pavojus Baltijos jūroje.

Pirmasis atvejis, kai Baltijos žvejai iš jūros „gaudė“ Antrojo pasaulinio karo metų cheminius ginklus, buvo užfiksuotas 1952 m. Iki dabar jau žinomi 29 atvejai, kai Baltija „davė“ žvejams tokias dovanas.

Ištirta: įvairios vietos Baltijoje prie Lenkijos krantų, kur yra nuskendę laivai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Kelias bombas sugavo ir Lenkijos žvejai. Šioje šalyje žinomi ir trys atvejai – prie Dzivnuvo, Kolobrzego ir Darlovo, kai bombos su cheminiais ginklais buvo išplautos į paplūdimius.

Lenkijos jūrų aplinkos tarnyba pateikia duomenis, kad vien Gdansko įlankoje gali būti paskandinta iki 60 tonų Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų, daugiausia su garstyčių dujomis.