Laukia ryškūs mėgėjiškos žvejybos pokyčiai

Brangs žvejybos leidimai

38 Seimo nariai, daugiausia iš valdančiosios koalicijos, pateikė mėgėjiškos žvejybos įstatymo pataisas, kurios susijusios su žvejybos leidimų kainomis.

Kai kurių žvejybos leidimų kainas siūloma didinti dvigubai. Pavyzdžiui, už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose ar privačiuose vandens telkiniuose kaina nuo 1,4 eurų būtų 3 eurai (2 paroms), nuo 5 eurų iki 10 eurų (mėnesiui), nuo 14 eurų iki 30 eurų (metams).

Nestandartiniais įrankiais ir būdais žvejoti saugomas ir globojamas, limituotas žuvis, taip pat šlakius ir lašišas juos paleidžiant, kaina parai augs nuo 2,5 iki 5 eurų, savaitei nuo 8 iki 15 eurų, mėnesiui – nuo 14 iki 30 eurų. Be to, lašišoms ir šlakiams leidžiama įsigyti tik paros leidimą.

Numatyta ir daugiau kategorijų, kur žvejybos leidimų kaina didės. Taip pat griežtai reglamentuojama, kas kiek laiko bus atliekami žuvų išteklių tyrimai didesniuose nei 200 ha vandens telkiniuose. Leidimai žvejoti negalės būti suteikiami, kol neatlikti vandens telkinio tyrimai.

Planuojama, kad nauja žvejybos tvarka įsigaliotų jau šiemet nuo lapkričio 1 d. Iš žvejybos leidimų gauti pinigai būtų naudojami aplinkos apsaugos rėmimo programoms finansuoti. Padidinus kainas per metus papildomai į biudžetą tikimasi surinkti apie 1,5 mln. eurų.

Ryškus mėgėjiškos žvejybos kainų kilimas atliekamas išanalizavus, kad Lietuvoje mėgėjų žvejybos leidimų kainos yra mažesnės palyginus su kainomis kaimyninėse šalyse. Taip teigiama kainų kėlimo aiškinamojoje medžiagoje.

Palies ir jūrą, ir Kuršių marias

Kartu su naujomis mėgėjų žvejybos leidimų kainomis Seimui yra pateiktas svarstyti ir verslinės žvejybos draudimas Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, išskyrus stintų ir nėgių žvejybą. Žvejybą planuojama uždrausti nuo 2022 m. liepos 1 d.

Toks verslinės žvejybos draudimas atvertų didesnes mėgėjų žvejybos galimybes. Kartu, padidinus mėgėjų žvejybos leidimų kainas, tai padidintų ir įplaukas į biudžetą iš mėgėjiškos žvejybos.

Siekiant uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse ir plačiau atverti mėgėjų žvejybą, remiamasi Europos Parlamento rezoliucija dėl mėgėjų žvejybos. Ši žvejyba Europoje pristatoma kaip turinti ypatingą poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai ir užimtumui. Pateikti duomenys, kad žvejai mėgėjai ES šalyse sukuria 84 tūkst. darbo vietų.

O verslinė žvejyba pristatoma kaip išteklius naikinantis, Kuršių marių aplinkos kokybės negerinantis verslas.

Verslinės žvejybos draudimas paliestų ir Baltijos jūros priekrantę.

Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas numatyta uždrausti verslinę žvejybą 15, 16, 17, 27 ir 28 Baltijos jūros priekrantės žvejybos baruose. Jie yra šalia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molų ir Šventosios upės žiočių. Papildomai būtų uždrausta žvejyba visame Baltijos pajūryje 300 m ruože nuo kranto.

Toks draudimas Lietuvoje aiškinamas tuo, kad panašiai yra Latvijoje. Ten žvejyba visus metus bet kokiais įrankiais draudžiama 2 km spinduliu nuo Ventos upės žiočių, 1 km spinduliu nuo Dauguvos, Salacos, Lielupės upių žiočių, o žuvų migracijos metu – 3 km spinduliu nuo visų minėtų upių žiočių.

Viską lemia pinigai

Planuojama, kad įvedus verslinės žvejybos draudimus darbo netektų apie 200 asmenų. Žvejybos veiklos negalėsiantiems tęsti žvejams verslininkams planuojama numatyti kompensacijas iš įvairių programų.

Ekonominiu požiūriu žvejyba tiek Baltijos jūros priekrantėje, tiek vidaus vandenyse yra menka – per metus jos pajamos atskirose įmonėse siekia vos po kelis tūkstančius.

2018 m. duomenimis, visos Baltijos jūros ir Kuršių marių įmonės į valstybės biudžetą Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ mokesčio sumokėjo tik 270 tūkst. 381 eurą.

Žvejai mėgėjai už žvejybos leidimus kasmet sumoka 1,6–1,8 mln. eurų. Padidinus leidimų kainas ši suma išaugs per 3 mln. eurų. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl siekiama naikinti verslinę žvejybą.

Ar atsisakius verslinės žvejybos Lietuvos vartotojai nepritrūks žuvų? Vertinama, kad tiek vidaus vandenų, tiek Baltijos jūros priekrantės indėlis yra menkas. Į rinką kasmet nepatektų maždaug tūkstantis tonų žuvų. Tai neturėtų didelės įtakos, nes Lietuva kasmet importuoja apie 130 tūkst. tonų žuvininkystės produktų.