- Venantas Butkus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet prieš pat Kalėdas dėl koronaviruso pandemijos Emdene buvo atidėtas spektaklis, kuris turėjo priminti krovininio laivo „Melanie Schulte“ tragišką likimą.
Emdeno pasididžiavimas
Joks kitas laivas Emdeno laivybos istorijoje nesulaukė tokio didelio dėmesio, kaip beveik prieš 70 metų Kalėdų išvakarėse be pėdsakų dingęs modernus krovininis motorlaivis „Melanie Schulte“. Jis buvo ne ti vienas pirmųjų, bet ir didžiausias prekybinis laivas, pastatytas Emdene po Antrojo pasaulinio karo. Senas laivų statybos tradicijas turintis Rytų Fryzijos miestas iki šiol jo nepamiršo.
Po karo nugalėtojai vokiečių gamyklose statomiems laivams taikė dydžio apribojimus, kuriuos panaikino tik 1951 m. Po metų į vandenį nuleisto „Melanie Schulte“ ilgis jau siekė 143 metrus. Laivas buvo pritaikytas geležies rūdos gabenimui, todėl turėjo stiprų korpusą.
Pagrindinis variklis, turintis beveik 4 000 AG, leido pasiekti maždaug 13 mazgų (24 km/val.) greitį.
Kūrinys: spektaklio „Melanie Schulte“ režisierius Werneris Zvartė. / Seefahrtsfreunde-emden.de nuotr.
Įgulos gyvenamosios ir poilsio patalpos buvo apstatytos kokybiškais to meto stiliaus baldais. Salone buvo įrengtas židinys.
„Melanie Schulte“ įgulos sąraše buvo 35 vyrai. Jiems vadovaujantis Heinrichas Rohdė buvo laikomas patyrusiu laivų, gabenančių rūdą, kapitonu. Jūrinę karjerą jis pradėjo dar buriniuose laivuose, vėliau plaukiojo keleiviniais garlaiviais. Vienas iš kapitono padėjėjų karo metais buvo tarnavęs šarvuotyje „Tirpitz“ ir išgyveno jo žūtį 1944 metų rudenį.
Seniausias įgulos narys buvo 50-metis laivo vyriausiasis mechanikas Vilhelmas Finkhausenas, o jauniausias – Georgas Schveersas, kuriam prieš išplaukiant sukako 16 metų. Iš 35 įgulos narių 28 buvo jaunesni nei 33 metų.
Gimimas: „Melanie Schulte“ krikštynos. / Redakcijo archyvo nuotr.
Atrodė, kad tokiam stipriam laivui ir jaunai jo įgulai negresia jokie pavojai, jei tik neieškoma nuotykių. Tiesa, nuleidžiant laivą ant vandens, jis buvo kelioms valandoms užstrigęs ant slipo. Prietaringi jūreiviai tai įvertino kaip blogą ženklą.
Tyliai prarijo Atlantas
Lietingą 1952 m. gruodžio 13-osios popietę modernus vokiečių krovininis laivas „Melanie Schulte“ išvyko iš Hamburgo į Narviką Norvegijos šiaurėje. Čia jis pasikrovė 9 300 tonų švediškos geležies rūdos, kurią turėjo nugabenti į JAV.
Gruodžio 19 d. laivo kapitonas H.Rohdė per radiją susisiekė su laivybos kompanija ir pranešė apie pasirinktą kelionės maršrutą, kuris vedė pro Hebridų salas į šiaurę nuo Anglijos ir Airijos į Floridą. Po dienos jis paskambino žmonai į Hamburgą, taip pat bendrovei, pranešdamas apie poziciją.
Kalėdų išvakarėse laivybos bendrovės savininkas Heinrichas Schultė išsiuntė per radiją kalėdinius sveikinimus trims jūroje esantiems laivams. Du iš jų, artėjantys prie Meksikos įlankos, atsiliepė iš karto, o „Melanie Schulte“ nerodė jokių gyvybės ženklų. Sunerimęs bendrovės vadovas Kalėdų dieną pakartojo pranešimą, bet ir vėl nesulaukė atsakymo.
Eksponatas: muziejuje saugomas nuskendusio krovininio laivo „Melanie Schulte“ gelbėjimosi ratas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Ėjo diena po dienos, bet laivo „Melanie Schulte“ radijas vis tylėjo. Nebeliko abejonių, jog didysis Atlantas tikriausiai tyliai, kaip ir burlaivių epochos laikais, prarijo laivą. Pastatytas pagal naujausius saugos reikalavimus, aprūpintas modernia radijo ir radarų įranga, jis vos tik prieš keturias savaites buvo pradėjęs jūrinę karjerą.
Tik po mėnesio Išorinių Hebridų regione buvo pastebėtos kažkokio laivo lūžusios lentos ir liuko gabalai, o vasarį Benbekjulos salos vakarinėje dalyje buvo rastas „Melanie Schulte“ gelbėjimosi ratas.
Istorija prie muziejaus durų
1953 m. balandžio 24 d. Hamburgo jūrų biuras oficialiai paskelbė apie krovininio laivo „Melanie Schulte“ ir jo 35 žmonių įgulos dingimą be žinios. Tačiau diskusijos, kalbos ir gandai apie tragišką jų likimą gyvuoja iki šiol.
Emdeno jūreivių namų koplyčioje kabantis „Melanie Schulte“ gelbėjimosi ratas neleidžia pamiršti vienos didžiausių jūrų katastrofų pirmaisiais pokario metais. Daugelį be žinios dingusio laivo nuotraukų yra surinkęs „Freunden der Seefahrt“ („Jūreivystės draugai“) muziejus, kurį prieš keliolika metų įkūrė laivo kokas Ernstas Richteris ir jūreivis Uvė Heinsas.
Į nebūtį: „Melanie Schulte“ išplaukia iš Emdeno. / Redakcijos archyvo nuotr.
„Kas nutiko laivui „Melanie Schulte“? – taip vadinasi nedidelė ekspozicija Emdeno Rytų Fryzijos krašto muziejuje (Ostfriesisches Landmuseum). Muziejaus draugai ir rėmėjai paruošė didelį teatro projektą „Melanie Schulte“. Pagrindinis įspūdingo spektaklio objektas – laivo įgulos ir jų šeimų likimas, laivų statybos svarba 1950-ųjų Emdene, požiūris į tuometinį gyvenimą ką tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
Leidinys: 1981 m. išleista knyga, kurioje aprašomas ir „Melanie Schulte“ likimas. / Redakcijos archyvo nuotr.
Pjesę, remiantis šiuolaikinių liudininkų pasakojimais, gausia literatūra ir archyviniais dokumentais, parašė muziejaus darbuotoja Ilse Frerichs. Pasak spektaklio režisieriaus W.Zvartės, šis spektaklis bus „istorijos mokymas prie muziejaus durų“.
Spektaklį žiūrovai turėjo išvysti per šias Kalėdas, bet dėl Emdene, kaip ir visoje Vokietijoje, siautėjančios pandemijos, jis atidėtas kitiems metams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį1
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...