Šį kartą klaipėdietis netoli Arimų g., krūmais apaugusioje pelkėje, aptiko išmestų padangų – dalį jų jau sėmė vanduo.
Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška teigė, kad dabar padangų miškuose randama kiek mažiau nei anksčiau, tačiau problema išlieka.
„Daugiausia jų aptinkama prie Kiškėnų miškų, Lėbartų kapinių, Šernų miške ir netoli Dituvos sodų bendrijos. Šiais metais jau esame surinkę apie 200 padangų“, – teigė girininkas.
Pasak A. Samoškos, dažniausiai vienoje vietoje randama nuo trijų iki dešimties padangų, tačiau pasitaiko ir gerokai didesnių sankaupų.
„Vienoje vietoje randame ir 50–60. Šiemet tokių krūvų dar neaptikome, tačiau jų pasitaiko kasmet, ypač pasibaigus padangų keitimo sezonui“, – teigė girininkas.
A. Samoška atkreipė dėmesį ir į ilgalaikį padangų poveikį aplinkai – miškuose jos gali išlikti dešimtmečius.
„Miškuose vis dar randame tarybinių laikų padangų – net po 50 metų jos beveik nepakitusios, tik apaugusios samanomis“, – pasakojo girininkas.
A. Samoškos manymu, viena priežasčių, kodėl senos padangos vis dar paliekamos miškuose, yra informacijos trūkumas.
„Vieni nežino, kur nemokamai priduoti padangas, kiti mano, kad už tai reikia mokėti. Tačiau daliai žmonių tiesiog pritrūksta atsakomybės – paprasčiau jas išmesti miške, nei nuvežti į surinkimo aikštelę“, – pastebėjo A. Samoška.
Kaip vieną galimų problemos sprendimų girininkas siūlė įvesti padangų depozito sistemą.
„Perkant padangą būtų galima sumokėti, pavyzdžiui, 5 eurų užstatą, kurį žmogus atgautų tinkamai ją priduodamas. Kaip ir su taromatais – dabar miškuose beveik neberandame išmestų butelių ar skardinių, nes žmonės žino, kad gali susigrąžinti 10 centų“, – teigė girininkas.
Už aplinkos teršimą padangomis gresia atsakomybė.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį, už kiekvieną išmestą padangą skiriama 200–500 eurų bauda.
Naujausi komentarai