Pinigai – Mažosios Lietuvos herbui, kurio nebuvo

2015-uosius – Etninių regionų metus – keturios pajūrio ir pamario savivaldybės sumanė paminėti užsisakant Mažosios Lietuvos herbą, kuris niekada neegzistavo. Nors šio mįslingo reikalo sumanytojai teigia, kad valdiškų pinigų nereikės, tačiau tampa aišku, jog visas iniciatyvos įgyvendinimas vis tiek kainuos tūkstančius eurų.


 

2015-uosius – Etninių regionų metus – keturios pajūrio ir pamario savivaldybės sumanė paminėti užsisakant Mažosios Lietuvos herbą, kuris niekada neegzistavo. Nors šio mįslingo reikalo sumanytojai teigia, kad valdiškų pinigų nereikės, tačiau tampa aišku, jog visas iniciatyvos įgyvendinimas vis tiek kainuos tūkstančius eurų.

Pritarė herbo kūrimui

Kadenciją baigianti Klaipėdos miesto taryba paskutiniame posėdyje pritarė kultūrinio bendradarbiavimo sutarčiai. Taip uostamiesčio politikai įsipareigojo prisidėti prie šilutiškių inicijuojamo sumanymo – bent simboliškai atkurti "istorinį teisingumą" ir bendru herbu su kaimynais susijungti į kadaise gyvavusią Mažąją Lietuvą.

Visos šios iniciatyvos esmė yra tokia, kad pasirašius bendradarbiavimo sutartį, bus sukurtos prielaidos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bei Neringos, taip pat Šilutės savivaldybių kultūriniam bendradarbiavimui "sujungiant regiono kultūrines idėjas, finansinius išteklius, sukuriant Mažosios Lietuvos heraldiką".

Taip aiškinamajame rašte uostamiesčio politikams šią idėją suformulavo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Pasirodo, būtent heraldikos sukūrimas ir jos pristatymas visuomenei turės tapti viena reikšmingiausių Etnografinių regiono metų veiklų.

Įžvelgia provincijos sindromą

Idėja sukurti Mažosios Lietuvos regioną kilo iš Šilutės. Aktyvūs miestelio savivaldybės veikėjai turėjo ambicijų sukurti šį keistą darinį ir jam neformaliai vadovauti.

Pagal tą kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kurią parengė šilutiškiai, o klaipėdiečiai jau pritarė jos pasirašymui, "šalys įpareigoja Šilutės rajono savivaldybę atstovauti Šalims vykdant organizacinius darbus ir pasirašant finansavimo sutartis dėl Mažosios Lietuvos heraldikos sukūrimo, viešinimo ir išpildymo".

Vienas istorikas, nenorėjęs viešumo, pasipiktinęs klausė: kas gi būtent Šilutei suteikė tuos įgaliojimus? Esą noras atkurti tai, iškraipant istorinę tiesą, dvelkia provincialumu ir, net esant geriausiems norams, šilutiškiai negali atstovauti visam kraštui.

"Ta idėja buvo seniai mūsų svarstyta. O kai įteisino penktąjį regioną Lietuvoje, tai yra Mažąją Lietuvą, mes pradėjome galvoti apie simboliką", – patvirtino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Pagrindinis motyvas, kad herbo reikia tam, nes esą būna respublikinių renginių, kuriuose visų regionų atstovai eina su vėliavomis ir herbais, o Mažosios Lietuvos delegatai žygiuoja tuščiomis, nes regionas herbo neturi.

Istorikai – apstulbę

Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė tikina, kad pirmiausia buvo padaryta klaida, įvardijant penktojo Lietuvos regiono pavadinimą – Mažoji Lietuva.

"Mes puikiai žinome, kad istoriškai Mažoji Lietuva apėmė kur kas platesnę teritoriją, nei apibrėžta dabar. Visose diskusijose mes pabrėžėme, kad nereikia iškraipyti istorijos ir išradinėti naujo dviračio. Ir nereikia klaidinti žmonių. Mes siūlėme dvigubo pavadinimo variantą Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas). Deja, kaip dažnai būna, istorikų nuomonės niekas neklausė. O sprendimai buvo politiškai angažuoti", – įsitikinusi S.Pocytė.

Istorikų tvirtinimu, Mažoji Lietuva herbo niekada neturėjo, vienintelis heraldinis dalykas, vienijantis šitą kraštą, buvo trispalvė (žalia, balta, raudona) vėliava. Todėl galvojant apie herbą, reikia atlikti detalią studiją, kokią simboliką pasirinkti.

"Šilutiškai sakė, kad paskelbė vaikų konkursą ir šie visko pripiešė. Taip nuvažiuosime dievai žino kur. Čia reikia profesionalų sprendimo. Juolab ne visiems rajonams tinka gintaro gabalas, vėtrungė, valtelė ar briedžio ragai. O dabar kažkodėl labai skubama. Per tą skubėjimą tik sumokės krūvą pinigų ir galiausiai gaus piešinėlį, kurio niekas nenorės pripažinti", – mano klaipėdietis istorikas Dainius Elertas.

Tam pritarė ir S.Pocytė. Esą skubėdami, galime padaryti neatitaisomą klaidą, juolab iš šių dienų pozicijų norima sukurti krašto simbolį net nesigilinant į istoriją.

"Mane šiek tiek baugina toks biurokratinis požiūris. Yra paskelbti Etnografinių regionų metai, o mes sukursime nesvarbu kokį herbą, ir kas tada? Žemaitijos herbas juk irgi neatsirado per tris dienas", – dėstė S.Pocytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Memellander

Memellander portretas
Reikia atkurti šio regiono ne tik heraldiką ,bet ir teritorinį vientisumą nuo Smalininkų iki Nemirsetes .

etniniam prūsui

etniniam prūsui portretas
Psichiatrinėje yra internetas pacientams?

Laisve Prusijai

Laisve Prusijai portretas
Nesistenkit. Prusija, iskaitant ir Memelio (Klaipedos) Krasta turi savo Tautine veliava ir Herba: Juoda siaura balta, raudona ir vel siaura balta, juoda. Herbas: pintas Sakalas apremintas senoves runu zenklais laso formos (smaigaliu zemyn) baltame fone.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių