Koronaviruso testai – juodojoje rinkoje: parduodama už dvigubai didesnę kainą

Prekyba internete

JAV laboratorijos "VivaChek" gaminiu prekiaujanti įmonė "DC Solutions" jau kelios dienos kaunasi su vienu verslo atstovu, reikalaudama nutraukti šios įmonės prekių pardavinėjimą.

Tačiau šis į priekaištus nereaguoja ir testus toliau pardavinėja dviguba kaina.

Pardavėjas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) internete tikino, jog šiais testais 80 proc. tikslumu galima nustatyti, ar asmuo užsikrėtęs virusu, praėjus daugiau kaip 4 dienoms po užsikrėtimo.

O štai šimtaprocentinio tikslumo galima pasiekti testą atlikus po daugiau nei 11 dienų nuo užsikrėtimo.

Pasak perpardavinėtojo, asmenims, kuriems simptomų neatsiranda iki 12 dienos, veikiausiai antikūnų ir nebus, tačiau šie asmenys vis tiek gali būti infekcijos nešiotojai.

Prieš atliekant testą rekomenduojama įvertinti inkubacinio periodo trukmę, kuri yra iki 14 dienų.

Už testą – 20 eurų ir PVM

Gamintojo viešinamoje vaizdo instrukcijoje pažymėta, kad tokie testai nėra skirti tyrimams namų sąlygomis.

Vis dėlto tokių tyrimų technologija – labai paprasta, rinkinyje yra visos priemonės, skirtos kraujo paėmimui iš piršto. Užlašinus jo ant testo, po 15 minučių išryškėja atsakymas.

Kontrolė: kol kas pati tiksliausia viruso diagnostika atliekama laboratorijose, kai specialistai paima mėginių iš pacientų nosiaryklės. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pardavėjas internetu siūlo įsigyti pakuotę su 40 vnt. testų.

"40 vnt. pipečių kraujo mėginiui surinkti, 2 vnt. buferino tirpalo. Adatos rinkinyje yra. Kaina be PVM – 20 eurų už vienetą. Visas rinkinys – 800 Eur. Galima pirkti pusę rinkinio, 20 vnt. testų, už 420 Eur. Parduodama tik rinkiniais. Yra tik trys rinkiniai po 20 testų", – rašoma skelbime.

Į perspėjimus nereaguoja

Įmonės "DC Solutions" direktorė Aušra Saulytė tikino, kad dėl internete plintančio skelbimo ji kreipėsi į žmogų, kuris dviguba kaina ėmėsi perpardavinėti amerikiečių testus.

"Kai tik atsirado šie testai, niekas nesitikėjo, kad paprasti piliečiai jų prisipirks ir spekuliuos jais. Juk namuose tokį testą atlikęs žmogus gali pasidaryti sau klaidingas išvadas. Pradžioje niekas nesitikėjo, jog taip nutiks. Pirmoji siunta, kurią mes gavome, buvo neženklinta. Kitos siuntos jau pažymėtos, kad šie testai skirti tik profesionaliam naudojimui", – aiškino A.Saulytė.

Gyventojas testus iš oficialaus šių testų tiekėjo įsigijo nurodęs vienos savo įmonių rekvizitus.

"Aš jį labai greitai atsekiau. Kai tik pasirodė skelbimas portaluose, ėmiau aiškintis. Viena vertus, nesąžininga pardavinėti produkciją dvigubai brangiau. Kitas momentas – visuomenės klaidinimas. Gamintojas nuo šiol ant pakuotės pažymi, jog testai skirti tik sveikatos priežiūros specialistams", – aiškino A.Saulytė.

Įmonės vadovė susisiekė telefonu su skelbimo autoriumi, susirašinėjo su juo elektroniniais laiškais.

Lašas: šalyje platinami greitieji testai koronaviruso nustatymui iš kraujo lašo. Tačiau medikai perspėja, jog jie skirti tik profesionaliam naudojimui, testų rezultatus turi vertinti specialistai. (Shutterstock nuotr.)

"Kol nebuvo sugriežtinimo, iš viso buvo parduotos tik penkios dėžutės. Tačiau testų niekas nepardavė fiziniams asmenims. Jie buvo parduoti penkioms įmonėms", – tikino direktorė.

Moteris akcentavo, kad tokių preparatų, kaip tam tikra vakcina ar specializuoti vaistai, prekybą šalyje reglamentuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

"Tačiau man atšauna, jog skelbimą išims tik tuomet, kai parodysiu tai daryti draudžiantį sveikatos ministro įsakymą ar įstatymą", – dūsavo A.Saulytė.

Testus graibsto medikai

Šių vadinamųjų greitųjų testų iš oficialių gamintojų atstovų uostamiestyje pirko ne viena gydymo įstaiga.

"Tokius pat testus uostamiestis naudoja tikrinant keleivius, grįžtančius iš užsienio. Tik juos tiekėme ne mes, o kitas oficialus atstovas. Mes pardavėme testų medicinos įstaigoms uostamiestyje. Kai pamačiau skelbimą, pirmiausia nustėrau, kad galbūt testus pardavinėja kažkas iš medikų. Tačiau išsigandau be reikalo. Medikai jais naudojasi ir, tikiu, jog testai padės jų darbe. Tai yra jų gelbėjimosi šiaudas", – kalbėjo A.Saulytė.

Įmonės vadovė tikino, kad naudojant tokius testus kyla klausimas dėl panaudotos produkcijos šalinimo.

"Juk testas atliekamas iš kraujo. O jei paaiškės, jog testas yra teigiamas, kyla klausimas, kaip bus tvarkomos užterštos atliekos? Medicinos įstaigos žino, kaip tai daryti. Toks tekstas negali būti išmestas į komunalinių atliekų konteinerį", – akcentavo A.Saulytė.

Įmonės vadovė pasakojo, kad patys Amerikoje pagaminti testai yra registruoti, licencijuoti, tik gamintojas pabrėžtinai pažymi, jog jų rezultatų vertinimu turi užsiimti medikai, o ne bet kas.

"Skaičiau Sauliaus Čaplinsko pastebėjimą apie šiuos greituosius testus. Iš esmės niekas neprieštarauja, kad jie būtų naudojami kuo plačiau, tačiau profesorius primena, jog tokie testai tik parodo, ar žmogus buvo susidūręs su virusu, bet negali atsakyti, ar jis jau persirgo, ar jo kūne yra virusas", – akcentavo įmonės vadovė.

Savikontrolei testų nėra

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba informuoja, kad greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti yra priskiriami in vitro diagnostikos medicinos priemonių kategorijai.

In vitro reiškia medicininį procesą (tyrimą), atliekamą arba stebimą ne organizme, bet dirbtinėje sistemoje (pavyzdžiui, mėgintuvėlyje).

Aiškėja, kad minėtiems testams taikomi sveikatos sistemos įstatymo ir saugos techninio reglamento reikalavimai.

Informacija: epidemiologas S.Čaplinskas parengė skaidres, kuriose nurodoma, kodėl PGR tyrimas gali būti teigiamas iš karto atsiradus virusui, o SARS-CoV-2 IgG/IgM testas teigiamus rezultatus parodo tik po to, kai organizmas pagamina antikūnus. (dcsolutions.lt nuotr.)

Greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti gali būti laisvai, be papildomos registracijos ar kitokio leidimo tiekiami į Lietuvos rinką ir platinami. Lietuvos teisės aktai nedraudžia tokių in vitro diagnostikos medicinos priemonių, prietaisų teikimo rinkai ir platinimo.

Tačiau valstybinės institucijos, gaunančios nemažai paklausimų dėl greitųjų IVD testų platinimo, tikrina atitikties deklaracijas, naudojimo instrukcijas.

Akcentuojama, kad visi greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti yra skirti tik profesionaliam naudojimui, t. y. jie nėra skirti savikontrolei, kai šias medicinos priemones neprofesionalas gali naudoti namų sąlygomis. Savikontrolei skirtoms medicinos priemonėms taikomi aukštesni reikalavimai.

Tokiais atvejais, jei būtų nuspręsta leisti tokių testų naudojimą plačiajai rinkai, šių medicinos priemonių atitiktį ir tinkamumą naudoti turėtų patvirtinti atsakinga įstaiga.

Teigiama, kad šiuo metu Europos Sąjungoje apskritai nėra patvirtintų savikontrolei skirtų greitųjų testų COVID-19 virusui nustatyti.

Testai – ir vaistinėms

Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyr. specialistė Kamilė Katkutė tikino, jog, ministerijos sprendimu, sertifikuoti greitieji testai šiuo metu yra tiekiami tik medicinos įstaigoms.

"Tačiau svarstoma, kad būtų galima šiais greitaisiais testais prekiauti vaistinėse, jei jos išreikštų tokį norą. Dar kol kas sprendimo šiuo klausimu nėra. Tačiau mes kalbame apie teisėtą šių testų įsigijimo kelią. Jie turi būti saugūs, sertifikuoti, patikrinti, ir jais gali prekiauti tik licencijuotos įmonės. Bet kokia prekyba internete nežinomų gamintojų produkcija yra abejotinas dalykas. Patys gyventojai, įsigydami tokius testus juodojoje rinkoje, prisiima visą atsakomybę dėl jų naudojimo", – tikino ministerijos atstovė.

K.Katkutė akcentavo, kad vaistinių preparatų prekyba juodojoje rinkoje vyksta, tačiau kontrolė tuomet yra ypač sudėtingas dalykas.

"Kartais neaiškių gamintojų testai gali parodyti ne koronaviruso antikūnus, o visiškai kitą ligą. Jei žmogus yra sirgęs kitomis ligomis, šis testas gali reaguoti ir rodyti teigiamą rezultatą, tačiau tai dar nereikš, jog žmogus tikrai serga koronavirusu. Neįmanoma sugaudyti visų, kurie ką nors pardavinėja internete, tačiau reikia agituoti žmones, kad dažniausiai tokie prekeiviai tik nori pasipelnyti ir apgauti. Nors pačių testų prekybos ministerija nekontroliuoja, prekyba vaistiniais preparatais ar net ir tokiais testais yra licencijuojama ir kontroliuojama kitų tarnybų", – akcentavo K.Katkutė.

Vertina skeptiškai

Uostamiestyje įsikūrusių privačių medicinos įstaigų vadovai tikino, kad privačios klinikos labai džiaugtųsi tokiais greitaisiais testais, tačiau jų neįmanoma niekur gauti.

Kalbinti įstaigų vadovai tikina, kad greitieji testai prisidėtų prie susirgimų išaiškinimo tinklo, tik jų naudojimui ir vertinimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

Privačios gydymo įstaigos, nors ir tiesiogiai nesusiduria su koronavirusu sergančių asmenų antplūdžiu, tačiau tokių testų reikalingumo neatmeta dėl pačių medikų kontrolės.

Ambulatorinės klinikos "Nefrida" direktorius Tomas Barsevičius pastebėjo, kad kažin ar tokie testai būtų itin veiksmingi plačiajai visuomenės daliai.

"Bėda ta, kad jie nėra itin tikslūs. Testas gali parodyti susirgimą, kai liga jau įsibėgėjusi, o tai reiškia, jog žmogus visą tą laiką gali platinti užkratą. Toks testas užsikrėtimo metu nieko neparodys, o žmogus visą tą laiką bendraus, bus visuomenėje ir užkrės kitus. Žmogus testo bėgs pirkti tik 6-ą ar 7-ą užsikrėtimo dieną, kai pradės jausti simptomus. Visą tą laiką jis platins virusą, tačiau pats nieko nejaus. Tad kokia nauda iš viso to? Testas bus veiksmingas tik tuomet, kai žmogus sirgs, kosės, karščiuos", – pastebėjo T.Barsevičius.

Įstaigos vadovas skeptiškai įvertino greitųjų testų naudą ir patarė remtis molekuliniais testais, kurie atliekami paėmus tepinėlį iš nosiaryklės.

"Ar privačios įstaigos galėtų testuoti? Manau, taip. Tačiau mums to neleis daryti. Ministerija turi tokią nuostatą. Būtų gerai, kad medicinos įstaigos pačios galėtų atlikti molekulinius tyrimus. Bet sprendimai yra tokie, kokie jie yra. Šiuo metu, manyčiau, didžiausia bėda yra medikų apsauga. Privačios įstaigos juk negauna jokios valstybės paramos. Tad mūsų galvos skausmas – įstaigos medikų apsauga. Tam reikėjo žiaurių pastangų. Reikia mesti visas pastangas, kad medikai liktų sveiki. Medicinos įstaigų personalas šaukte šaukia ir pirštu rodo į tai, kas šiuo metu vyksta šalyje, tačiau nėra kam į tuos pirštus pažiūrėti. Šalyje iš 600 susirgusiųjų 100 medikų tapo viruso aukomis", – priminė T.Barsevičius.