- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors dar nežinome, kaip vystysis Klaipėdos uostas artimiausią dešimtmetį, nes nepatvirtintas jo bendrasis planas, jau dėliojama strategija net iki 2050 m.
Prioritetą teiks aplinkai
Lietuvos susisiekimo ministerija užsakys parengti susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategiją. Jos rengimo konkursą laimėjo Vilniaus bendrovė „Smart Continent“. Ji dokumentą rengs už 70 tūkst. eurų.
Numatyta, kad ilgalaikė transporto plėtros strategija apims ne tik Klaipėdos uosto plėtrą, bet ir vidaus vandenų laivybos vystymą, „Smiltynės perkėlos“ veiklą, kitas susisiekimo ministerijos sritis.
Rengiant naujus veiklos scenarijus didelį dėmesį planuojama teikti aplinkos oro kokybės gerinimui, alternatyvių degalų naudojimo plėtrai, kombinuoto (multimodalinio) transporto skatinimui.
Gali būti ir taip, kad 2050 m. Klaipėdos uostas jau bus užmiršęs, kas yra tarša, po jį plaukios tik dujomis ar netgi tik elektra (baterijomis) varomi laivai, galbūt jau ir valdomi ne įgulų, o iš dispečerinių nuotolinio valdymo būdu.
Vertins investicijų poreikį
Numatyta, kad bus rengiami net 6 Lietuvos susisiekimo sistemos vystymo scenarijai.
Trys scenarijai apims laikotarpį iki 2030 m., dar 3 – iki 2050 metų.
Lietuvos susisiekimo sistemos vystymo strategiją planuojama konstruoti vertinant ne mažiau kaip 10-ies aplinkinių šalių vystymosi planus.
Atrodytų, kad toks strategijos rengimas yra nieko vertas, tačiau taip nėra. Susisiekimo sistema yra labai svarbi. Pagal jos scenarijus gali būti atliekamos korekcijos kituose Lietuvos svarbiuose dokumentuose.
Rengiant vystymosi scenarijus ketinama parengti daug dokumentų, tokių kaip preliminarūs svarbiausių statybų grafikai, investicijų poreikis, finansavimo šaltiniai. Taip pat numatoma parengti transporto infrastruktūros valdymo gaires savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams.
Bet kokių lėšų planavimą ypač sulėtins tai, kad po 2023 m. beveik neliks paramos iš ES Lietuvos transporto sistemai vystyti.
Veikla be ES paramos
Dėl Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos yra sudaryta speciali darbo grupė. Jai ir bus teikiami visi su strategija iki 2050 m. susiję dokumentai.
Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, Lietuvoje investicijos transporto srityje yra planuojamos labai lėtai, su didžiule atsarga į priekį.
Neįtikėtina, kad Klaipėdos miestui itin svarbaus pietinio aplinkkelio statybos valstybės dokumentuose nukeltos net į 2034-uosius metus.
Bet kokių lėšų planavimą ypač sulėtins tai, kad po 2023 m. beveik neliks ES paramos Lietuvos transporto sistemos (TEN-T tinklo) vystymui.
Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategija iš esmės turės atsakyti į klausimus, kaip Lietuva vystys savo kelius, geležinkelius, uostus be ES paramos. Kokios bus reikalingos lėšos iš valstybės biudžeto? Galbūt, kokie turės būti įvesti nauji mokesčiai tam, kad pavyktų tinkamai išlaikyti kelius ir kitą sukurtą infrastruktūrą?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Bandė pasiskinti gyventojų pasodintų narcizų9
Joniškės gatvėje buvo pastebėta moteris, kuri, išlipusi iš savo automobilio, bandė nusiskinti praėjusių metų rudenį vietinių gyventojų pasodintus narcizus. Atlikti šį „darbą“ jai esą sutrukdė vyras, tuo met...