Klaipėdos pilis – ne karo tikslams

Jei Klaipėdos miestui pavyktų atstatyti autentišką pilį, tai būtų viena gražiausių ir išskirtiniausių pilių Lietuvoje.

Priešų netrūko

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos į Klaipėdos pilį, vieni svarbiausių klausimų – jos sąsajos su uostu, laivybos veikla, Baltijos jūra.

Visiškai aišku, kad tiek XIII a. Klaipėdos pilies statybą inicijavęs Livonijos ordinas, tiek magistrai anuomet nebuvo jūrininkai ar kažkas panašaus į karinguosius skandinavų vikingus, kurie stebino jūrinėmis žiniomis ir įgūdžiais.

Panašu, kad pradžioje Mėmelburgo pilis buvo statyta ne tiek pavojams iš jūros atremti, kiek apsisaugoti nuo tuometinę Klaipėdą iš sausumos puldinėjusių žemaičių, skalvių ir sembų. Aplink pilį įrengti grioviai su vandeniu liudijo, kad ji buvo skirta kovoms su užpuolikais iš sausumos.

Pilį iš kelių pusių supo ir natūralūs vandenys, todėl jai lengviau buvo apsisaugoti nuo sausumos karių. Klaipėda turėjo daug priešų. Pilis ne kartą buvo sugriauta, deginta, vėl būdavo atkuriama, stiprinama. Į pilį, be žemaičių,  buvo įžengusi ir Lenkijos kariuomenė.

Tarp tų, kurie iš sausumos puolė Klaipėdos pilį, yra minimi ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Čia gali būti ir didžioji Lietuvos kaip jūrinės valstybės tragedija. Klaipėdos pilis jiems pasirodė per kietas riešutėlis. Ant žirgų mieliau jojantiems, nei vandeniu plaukiojantiems lietuviams jūra taip pat pasirodė paslaptinga. Todėl jie mieliau pasuko į mažai apgyvendintas rytines teritorijas, nei  kovėsi su pilyje gana stipriai apsaugotais ordino kariais.

Faktas: Klaipėdos pilies ir apylinkių planas XIX a. / "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" nuotr.

Suniokota vėl pakildavo

Nėra prasmės atkartoti istorijos, kada ir kokie pilies bokštai buvo perstatyti, kokio ilgio buvo jos gynybinės sienos, kokia buvo vieno ar kito bokšto paskirtis.

Įdomiau tai, kokią įtaką 1252 m. pastatyta pilis padarė laivybos kūrimuisi Klaipėdoje.

Daugybė faktų liudija, kad pilies įtaka buvo didelė. Ją pastačius Dangės upėje pradėjo rastis laivų.

Pirmas stipresnis pilies gynėjų susidūrimas su iš kitur atplaukusiais karo laivais įvyko 1520 m., kai pilį puolė Dancigo karo laivai. Vadinasi, tuo metu Klaipėdoje jau vyko vienokia ar kitokia jūros prekyba. Tai nepatiko regione ekonomiškai stipresniam Dancigo uostui.

Po Dancigo uosto laivų puolimo, kurį pilies gynėjai atlaikė, pilis buvo gerokai sustiprinta, pertvarkyta, pastatytos patrankos. Tai jos neapsaugojo nuo laivų, atplaukusių iš Švedijos. 1629 m. jie pilį apiplėšė ir gerokai apgriovė. Vėliau ją dar net du kartus (1660 ir 1669 m.) niokojo gaisrai.

Prie atstatytos pilies niokojimo prisidėjo ir Rusijos kariuomenė, kai 1757 m. užėmė Klaipėdą.

XIX a. Klaipėdos pilis pajuto ir prancūzmetį. 1812 m. joje buvo įrengtos Napoleono Bonaparto kariuomenės kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė.

Napoleono žygiai iškeliavo į istorines erdves, o Klaipėdos pilis toliau nyko. Tuo metu, kai XIX a. viduryje Klaipėdoje, jos uoste buvo vienas didžiausių ekonominio pakilimo laikotarpių, miesto apsaugai vietoje griūvančios pilies 1865 m. nuspręsta Kopgalyje įrengti Nerijos fortą. Jį pastačius, 1888 m. buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.

Klaipėda turėtų pilį, kuri būtų viena iš gražiausių Lietuvoje.

Klaipėdos miesto širdis

Iki pat XIX a. buvo laikomasi požiūrio, kad šalia pilies neturi būti statomi namai ir kurtis laivų krantinės. Tai lėmė pačios pilies gynybinės nuostatos – ją būdavo lengviau saugoti.

Tačiau tai nesustabdė pilies nykimo. XIX a. šalia jos jau ėmė kurtis laivų statybos verslas. Jis persimetė ir į XX a. Sovietmečiu Klaipėdos pilies teritorija tapo uždara Klaipėdos bandomosios laivų remonto įmonės teritorija, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Klaipėdos laivų remonto įmonės teritorija.

Klaipėdos piliavietės teritorijos atgimimas prasidėjo po 2009 m., kai laivų remonto verslas buvo iškeltas beveik iš visos priešpilio teritorijos. Pati buvusi pilies teritorija jau anksčiau buvo perduota kultūros reikmėms. 2002 m. restauruotoje Princo Friedricho poternoje buvo įkurtas Pilies muziejus.

Šiuo metu pilies teritorijoje jau yra atlikti išsamūs archeologiniai kasinėjimai. Nuo 2015 m. pradėtas piliavietės teritorijos atstatymas. Bene pirmą kartą Klaipėdos pilies istorijoje ji pradėta tvarkyti ne karo reikmėms, kaip anksčiau visada būdavo, o dėl miestiečių pasididžiavimo ir turistų pritraukimo. Piliavietė yra labai gražioje Klaipėdos miesto vietoje. Ji iš esmės yra Klaipėdos širdis.

Šiuo metu pilies teritorijoje jau yra atkurtas gynybinis griovys, rekonstruota dalis išlikusių pastatų, sutvarkyti privažiavimai. Taip pat yra priimtas sprendimas atstatyti ir vieną iš gynybinių pilies bokštų, kurio viršuje, maždaug 30 m aukštyje, būtų įrengta apžvalgos aikštelė.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.


Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

būtinai reikia atstatyti pilį

būtinai reikia atstatyti pilį portretas
tada toks kietas emdė iš nidos, i pilį galėtų perkelti vieną savo kabakų ir klaipėda pagaliau turėtų kiaurą parą šūdina muzika griaudinčią, mėlynomis šviesomis šviečiančiančią, visokių, taip torčiiokų geidžiamų, chemikalų nestokojančią landynę, valio mes už tokią pilį, kuri skirta ne karo tikslams

pilys – ne karo tikslams

pilys – ne karo tikslams portretas
Pilys buvo statomos...šokiams....

Kafka

Kafka portretas
Ne tik Klaipėdai, bet visai Lietuvai būtina atstatyti tą pilį, kuri tikrai prilygtų Trakų piliai. Klaipėdoje nėra daug lankytinų vietų. Galėtų įkurti joje to krašto ir kuršių muziejų.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių