Klaipėdos kodas – vis dar mįslė

Garsus svečias – iš JAV

Diskusija "Klaipėdos DNR: apie miesto tapatybės kodą ir atjaunėjimo mitą" tikėtasi suaktyvinti ne tik diskusijos dalyvių, bet ir klausytojų mintis apie mūsų miestą.

Diskutuoti šia tema pakviesti garbūs pašnekovai. Vienas jų – Ohajo (JAV) universiteto profesorius, vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, fenomenologas, Klaipėdos universiteto garbės daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius daktaras Algis Mickūnas (JAV).

Renginio sumanytojai tikėjosi, kad 89 metų profesorius taps ne tik diskusijos, bet ir viso festivalio žvaigžde.

Jam oponavo Klaipėdoje gimusi ir užaugusi, šiuo metu sostinėje gyvenanti, bet dažnai į uostamiestį grįžtanti architektė, viešosios įstaigos "Idėjos miestui" vadovė daktarė Inga Urbonaitė-Vadoklienė bei Klaipėdos universiteto profesorius daktaras filosofas Aldis Gedutis.

Diskusijos pabaigoje savo pastebėjimais pasidalijo ir Klaipėdos metraštininke vadinama bibliotekos rezidentė iš Vokietijos Sonya Winterberg.

Nesame atviras miestas, mums labai trūksta asmenybių, įdomių idėjų, drąsos.

Nustebino viena frazė

Diskusiją vedė Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas docentas daktaras Liutauras Kraniauskas.

Jam teko nelengva užduotis. Mat daugelio dar prisimenamas Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros kūrėjas, prašęs studentus jį vadinti dėde Algiu, A.Mickūnas pačioje diskusijos pradžioje pribloškė pašnekovus ir klausytojus.

Kalbėdamas apie tai, kad progresas iš esmės yra viso, kas turėjo veidą ir tapatumą, naikintojas, profesorius tvirtino, esą Klaipėda yra Žemaitijos miestas.

Tolesnė jo vystoma mintis ne daug ką tedomino, salėje nuvilnijo šurmulys. Bet garbaus svečio niekas nenutraukė, jis toliau kalbėjo, kad bet kuriame pasaulio kampelyje dabar sunku rasti ką nors autentiško, atspindinčio tą regioną. Taip esą ir su kavinių meniu, ir su jų interjeru, ir su miestų architektūra.

L.Kraniauskas bandė garbiam svečiui paaiškinti šurmulio priežastis, bet panašu, kad profesorius dėl to nė kiek nesutriko.

A.Mickūno pagrindinė mintis buvo apie tai, kad globalizacija vienodina viską. Gvatemaloje jo išgirstas terminas – makdonalizacija – tinkamas ir klaipėdiečiams. A.Mickūno žodžiais tariant, pažanga yra lyg tigras, ant kurio užšokęs žmogus negali nulipti, nes tai – grėsmė paties gyvybei. Pasak profesoriaus, tapatumo, išskirtinumo reikėtų ieškoti praeityje.

Inga Urbonaitė-Vadoklienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iliustracija – buto istorija

I.Urbonaitės-Vadoklienės požiūris į gimtąjį miestą – skaudžiai atviras.

"Mano mintyse Klaipėda asocijuojasi su kirų klyksmu, uosto kranų triukšmu ir nesibaigiančiais vėjais. Nesame atviras miestas, mums labai trūksta asmenybių, įdomių idėjų, drąsos. Klaipėdoje gyvena tie, kas nenori gyventi Vilniuje", – tiesiai kalbėjo ji.

Architektė yra viena centrinio Klaipėdos pašto atgaivinimo idėjos autorių. Jos kalboje ryškėjo mintis, jog nemokame miesto tapatumo formavimui išnaudoti senųjų pastatų, gyvename negalvodami apie katastrofišką klimato kaitą ir dar – Klaipėda galėtų nustebinti Europą tapdama žaliausiu miestu. Bet ar tai padarys?

Bene geriausiai Klaipėdos tapatumą apibrėžė A.Gedutis, trumpai papasakodamas buto, kuriame dabar gyvena, istoriją.

Tarpukariu pastatytame name jis buvo prabangus, puošnus ir patogus. Po karo tapo komunaliniu butu, kuriame virtuve ir kitais patogumais dalijosi atskiruose kambariuose gyvenęs studentas, gydytojas ir rusė karo veteranė. Vėliau atėjo laikas, kai iš šių savininkų butą išpirko vienas žmogus, tik po to filosofas tapo jo savininku.

Kokią praeitį spinduliuoja šis būstas? Tokią, kurios dabartinis jo gyventojas nenori prisiminti.

Atitvertas nuo marių vaizdų tvoromis, suskirstytas į prestižinius ir neprestižinius rajonus, suvarytas į didžiausią prekybos centrą be jaukių, viliojančių susiburti vietų senamiestyje miestas neturi sielos, nes jame nėra vietos bendruomeniškumui.

Siūlė tartis su žmonėmis

Tik S.Winterberg po pusmečio gyvenimo Klaipėdoje pamatė mūsų mieste daugiau šviesių, o ne tamsių pusių. Jos manymu, Klaipėdoje yra puiki viešojo transporto sistema, bet miestas akivaizdiai turi neįveikiamų barjerų.

Klaipėda nepakankamai išnaudoja turizmui plėtoti jūrą ir marias. Viešnia įsitikinusi, kad miesto valdžia turėtų elgtis taip pat, kaip tai daroma JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje – tartis su gyventojais, kad miestas būtų patogus auginti vaikus, dirbti ir mėgautis gyvenimu.

Diskusijos dalyviai nuvainikavo Klaipėdos įvaizdžio kūrėjų peršamą mintį apie miesto gaivumą, kitoniškumą, kartu kiekvienas turėjo savų minčių, kaip tai galima taisyti. Toks pokalbis tapo diskusijų po renginio užuomazga.