- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos jūrinių ir pramonės asociacijų vadovai parengė kreipimąsi šalies valdžiai dėl ketinimų jungti Klaipėdos aukštąją jūreivystės mokyklą prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) ir siūlo jungimą vykdyti su Klaipėdos universitetu.
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad jos sudaryta ekspertų komisija pritarė siūlymui Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) prijungti prie „Vilnius TECH“, įsteigiant universiteto padalinį Klaipėdoje – Jūreivystės akademiją.
Nors tokiu sprendimu patenkinta LAJM, tačiau jūrinio verslo bendruomenė teigia nepritarianti tokiam siūlymui ir yra įsitikinusi, kad jūrinis ugdymas, išsilavinimas ir mokslas turi būti koncentruojamas Klaipėdoje. Verslas siūlo LAJM jungti prie Klaipėdos universiteto.
„Jų matymas ir vizija išsiskyrę su mūsų. Mes šiuo metu, verslo asocijuotos struktūros, manome, kad turime dėti pastangas, kad nutarimas būtų peržiūrėtas, atsižvelgta į daugkartinius prašymus ir norus, reikalavimus, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla būtų prijunta prie Klaipėdos universiteto ir suformuota savarankiška Lietuvos jūrų akademija“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Jų matymas ir vizija išsiskyrę su mūsų.
Jo teigimu, verslui labai svarbu, kad Klaipėdoje, kur sukoncentruota visa jūrinė industrija, laivynas, uostas, ekspedijavimo įmonės – būtent tos industrijos pagrindu būtų ruošiami specialistai Klaipėdoje. Asociacijos vadovo teigimu, niekur kitur „negausite tokios praktikos arba nesuprasite to jūrinio verslo, kuris labai skiriasi nuo to, kas įvyksta Vilniuje“.
„Dabar bandoma kalbėti apie tai, kad Vilniuje sukoncentruotos yra transporto kompetencijos, bet transporto kompetencijos geležinkelių, kelių transporto yra pakankamai toli nuo jūrinės industrijos, jūrinio transporto ir, manome, kad čia yra ne tik mokslininkų branduolys, bet yra ir praktikų branduolys, yra galimybė visiems čia atlikti tiek praktikas, tiek baigus įsidarbinti“, – sakė V. Šileika.
Verslas teigia turintis abejonių, kad po to tam tikro laiko toks „Vilnius TECH“ padalinys Klaipėdoje „taps nebeįdomus ir galų gale čia bus atsisakyta rengimo specialistų“, tuomet jis praras savo vardą ir nustos egzistavęs.
Kreipimąsi Vyriausybei, ŠMSM, Seimo Švietimo ir mokslo komitetui bei Jūrinių reikalų komisijai pasirašė šešios organizacijos – Lietuvos laivų savininkų asociacija Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos pramonininkų asociacija.
LAJM save mato kartu su VGTU
Tuo metu LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius teigia, jog su „Vilnius TECH“, ruošiančiu transporto specialistus, įstaiga jau kurį laiką palaiko bendradarbiavimą, tad jungtis prie šio universiteto yra prasminga visam Vakarų regionui.
Vadovo teigimu, abiturientų mažėja, priėmimas į aukštąsias mokyklas nuo kitų metų griežtėja, tad įstaiga situaciją vertina realiai – studentų nepadaugės. Jų šiuo metu čia studijuoja 800. Pagal ŠMSM reikalavimą, kolegijose turės būti ne mažiau kaip 1200 studentų.
Anot V. Stankevičiaus, LAJM parengė įstaigos stiprinimo planą ir savo ateitį mato kartu su VGTU, jame absolventai tęsia studijas magistrantūroje, vėliau, tikimasi, taps LAJM dėstytojais.
„Vienas pagrindinių argumentų, kai išanalizavom situaciją, kaip mums sustiprinti veiklą – labai aiškiai matosi, kad VGTU rengia specialistus transportininkus sausumos, aviacijai, geležinkeliui, pas juos nėra jūrų transporto. Jūrų transportas – tai mes“, – sakė V. Stankevičius.
Jis teigė pats būdamas LAJM absolventu esąs įsitikinęs, kad ši įstaiga ir jos kolektyvas nusipelnė daugiau nei įprasta vertinti Klaipėdos regione, mokyklą žargonu vadinant „marichotke“.
V. Stankevičius teigia, kad Vakarų Lietuva suklestės, jei čia veiks stipri Lietuvos jūrų akademija. Įstaiga savęs su Klaipėdos universitetu (KU) nesieja, nes šioje įstaigoje nėra jūrų transporto specializacijų. Įstaigos vadovas sako, jog KU labiau orientuojasi į medicinos, akvakultūrų ir kitų specialistų rengimą.
„Mes dabar neturim bendrų programų, studijų su Klaipėdos universitetu, turime labai daug bendro su „Vilniaus TECH“, prašau visų įveikti regioninį mąstymą ir suprasti, kad Lietuvai kaip valstybei reikalinga stipri Lietuvos jūrų akademija“, – teigė LAJM vadovas.
Valstybinių kolegijų pateiktas susijungimo iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Anot ŠMSM, kolegijos pasiūlymus dėl reorganizacijos galėjo teikti pačios. Kolegijų iniciatyvos vertintos atsižvelgiant į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.
Komisijos siūlymus dar turės įvertinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė – šiuo metu šias pareigas eina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Jie bus peržiūrėti, tada bus parengtas nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei.
Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ūkininkė iš Klaipėdos rajono pasirinko netradicinį verslą1
Klaipėdoje yra neįprastas grybų ūkis. Tokiam verslui nereikia daug žemės. Čia eilėmis sustatyta apie pusantro tūkstančio rąstų. Ant jų ir kalasi iš Rytų Azijos atkeliavę grybai šitakiai, kitaip jie vadinami valgomaisiais danteniais...
-
Ketinama sutvarkyti kiaurą Klaipėdos rotušės stogą
Klaipėdos valdžia ruošiasi tvarkyti miesto rotušės stogą – dėl prastos jo būklės šiuo metu užliejamos istorinio pastato patalpos. ...
-
Gyventojai įsiutę – dėl uždaryto kelio teko sukti ratu dešimtis kilometrų13
Šeštadienio rytą važiavusiems keliu Kretinga–Gargždai teko suktis atgal – rangovai uždarė kelią dėl pasiruošimo darbų krovinio pervežimui. ...
-
Kūno ir sielos terapijai – rudenėjančios Palangos turtai
Įsibėgėjantis ruduo Palangoje lepina lėtomis ir jaukiomis aksominio sezono akimirkomis. Vis dar malonūs orai palankūs tiek aktyvioms veikloms, tiek ramiam poilsiui gamtoje. Atgaivą kūnui ir sielai suteiks ne tik jūros ošimas, gaivus pušy...
-
Pasienyje – įžūlūs rusų katerio viražai150
Rusnėje laiką leidusius klaipėdiečius šokiravo rusų katerio provokuojantys viražai. Kaliningrado srityje registruotas kateris Skirvytės upe raižė kelių metrų atstumu nuo Lietuvos kranto. Klausimų dėl tokio rusų elgesio kilo ne tik vietinia...
-
A. Vaitkus sveikina Angelų sargų dienos proga11
Gerbiami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai, gerbiami policijos pareigūnai, Policijos tarnyba ir misija kiekvienoje valstybėje yra ypač svarbi. Policija – tai saugumas, tvarka, pagalba kiekvienam šalies piliečiui ...
-
A. Vaitkus sveikina su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena8
Brangūs uostamiesčio senjorai, Sveikinu su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena ir nuoširdžiai dėkoju už kiekvieno jūsų gyvenimo darbus bendram labui. Didele dalimi jūsų dėka šiandien Klaipėda yra vienas patraukliausių miestų. J...
-
Konkursas dėl I. Kanto viešosios bibliotekos direktoriaus pozicijos dar nesibaigė3
Pretendentų dokumentų priėmimo laikotarpis dėl Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktoriaus pozicijos jau baigėsi. Posėdis, kuriame bus svarstomos kandidatūros, įvyks spalio pirmoje pusėje, tad iki tol bibliotekai...
-
Nacionalinė švietimo agentūra: streikuoja per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia – Klaipėdoje6
Penktadienį prie streiko visoje Lietuvoje prisijungė per 2 tūkst. mokytojų, daugiausia streikuojančiųjų – Klaipėdoje, rodo Nacionalinės švietimo agentūros paskelbti duomenys. ...
-
Prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl paminklo B. Lubiui Plungėje19
Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl planų Plungės dvaro parke statyti paminklą šio rajono garbės piliečiui, signatarui, ekspremjerui, buvusiam Pramonininkų konfederacijos prezidentui Br...