Bedarbiams gresia dar ir bemokslių dalia. Darbo laikinai neturintys žmonės, besimokantys suaugusiųjų mokyklose, nuo šių metų rugsėjo 1-osios prarado galimybę gauti bedarbio pašalpą. Žmonės teigia esantys užspeisti į kampą, nes turi rinktis tarp pragyvenimo šaltinio ir galimybės gauti išsilavinimą.

Atėmė pragyvenimo šaltinį

Klaipėdietė Andžela (vardas pakeistas – A.D.) turi 15 metų darbo stažą, kuris pastarojoje jos darbovietėje dėl etatų mažinimo nutrūko šiemet spalio pradžioje.

Kitą dieną po atleidimo moteris kreipėsi į darbo biržą, kad bent laikinai gautų bedarbio pašalpą, kol susiras naują darbą. Tačiau paaiškėjo, kad pašalpa Andželai nepriklauso, nes ji mokosi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje.

"Darbo biržoje sužinojau, kad man nebus skiriama bedarbio pašalpa. Informacijos mėginau ieškoti internete, o ten nurodyta, kad pašalpa neskiriama mokiniams, besimokantiems dieninėse mokyklose ir nuolatine kasdiene mokymosi forma. Klausiau Darbo biržos specialistės, bet ji taip pat nieko išsamiai nepaaiškino", – dienraščiui pasakojo Andžela.

Moteris teigė niekada nevengusi darbo, netgi turėdama tik 55 proc. darbingumą iki šiol ji dirbo ir tuo pat metu jau antrus metus mokėsi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje neakivaizdinėje 8 klasėje.

"Niekada neieškojau galimybės nedirbti ir gauti bedarbio išmokas. Mokausi dėl to, kad galėčiau įsigyti kokią nors profesiją. Nes didžioji dalis darbo pasiūlymų yra skirti kvalifikuotai darbo jėgai. Nekvalifikuotųjų paklausa mažėja. Norint įgyti profesiją, reikalingas pagrindinis arba vidurinis išsilavinimas", – dėstė klaipėdietė.

Išties paaiškėjo, kad besimokantiems bedarbiams, net ir neakivaizdiniu būdu, pašalpos iš Darbo biržos nepriklauso. Andžela liko be pragyvenimo šaltinio užspeista į kampą tarp pasirinkimo – mokytis arba valgyti.

Įstatymo raidė

Moteris dėl neskiriamos bedarbio pašalpos kreipėsi į Klaipėdos teritorinę darbo biržą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Pasirodo, besimokantiems, pašalpa nepriklauso, nes nuo šių metų rugsėjo 1 d. keitėsi Užimtumo rėmimo įstatymas, kuriame bedarbis apibrėžiamas taip: "Nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje."

Nieko naujo tuo klausimu negalėjo bepridurti ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.

"Asmenys, besiregistruojantys teritorinėje darbo biržoje ir besimokantys jūsų minėtoje Klaipėdos S.Šemerio suaugusiųjų gimnazijoje, pristato į darbo biržą pažymą, kad jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, o tai neatitinka bedarbio statuso. Todėl jiems suteikiamas "besimokančio ir ieškančio darbo asmens" statusas", – paaiškino vedėjas.

Tačiau E.Palevičius pridūrė, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža visiems registruotiems asmenims padeda susirasti darbą, nepriklausomai nuo jų statuso.

Duona ar knyga?

Andžela teigė, kad ir pernai ji mokėsi šioje mokykloje, kai turėjo darbą bei stengėsi jį derinti su mokslu. Tačiau dabar esą susiklostė tokia situacija, kad moteris praranda galimybę kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti.

"Nenormalu, kad suaugusį žmogų, nesvarbu, kad mokausi suaugusiųjų mokykloje, visomis prasmėmis prilygina mokiniui. Bet kaip mokinė neturiu jokių lengvatų nei visuomeniniam transportui, nei mokslo priemonėms, niekam. O kaip gyventi, jei išmokų negausime? Juk reikia ir už butą susimokėti. Pagaliau aš ne iš gero gyvenimo atėjau į Darbo biržą", – teigė Andžela.

Klaipėdietė suvokia, jog sparčiai besivystančioje darbo rinkoje išsilavinimo reikšmė yra didelė. Pabrėžiama, kad darbuotojui vis svarbiau yra mokytis visą gyvenimą, nuolat tobulinti įgūdžius ir kompetencijas.

Būtent dėl šių ir kitų svarių priežasčių, Andžela ir ėmė mokytis suaugusiųjų mokykloje, siekdama įgyti bent pagrindinį išsilavinimą.

Tačiau netekusi darbo, ji patyrė šoką, nes besimokantiems išmoka, pasirodo, nepriklauso, nors ji ir pristatė pažymą iš mokyklos, kad mokosi neakivaizdiniame skyriuje.

"Nors laikinai gaudama bedarbio išmokas aš tikrai ieškočiausi darbo kuo greičiau, nes skiriama pašalpa tikrai manęs ilgai netenkintų. O dabar aš prarandu bet kokią galimybę bent laikinai išgyventi. Tai neteisinga mano atžvilgiu", – apgailestavo klaipėdietė.

Anksčiau galėjo mokytis

Esą visi bedarbiai, kurie anksčiau mokydavosi neakivaizdiniu būdu, gaudavo bedarbio pašalpą, dabar šis pragyvenimo šaltinis iš tų žmonių atimtas.

"Panašus buvo ne vienas atvejis, todėl skambinau į Klaipėdos teritorinę darbo biržą. Prisistačiau, kad esu Suaugusiųjų gimnazijos socialinė pedagogė, norėjau išsamesnės informacijos šiuo klausimu, paaiškinau, kad į mane kreipiasi žmonės, aš turiu jiems kažką paaiškinti. Tai Darbo biržos darbuotojai manęs net į pokalbį nepakvietė", – teigė Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos socialinė pedagogė Regina Songailienė.

Pasak socialinės pedagogės, Suaugusiųjų mokyklos moksleiviai tikrai nepiktnaudžiauja išmokomis, jie siekia mokslo.

O bedarbio pašalpa yra laikina parama sudėtingu gyvenimo laikotarpiu.

Pateko į uždarą ratą

R.Songailienė pasakojo kitą atvejį, kai bedarbis sumanė baigti mėnesio trukmės traktorininko kursus. Ir vyras iš karto neteko teisės į bedarbio pašalpą.

"Juk tam žmogui bedarbio pašalpos reikia tik mėnesiui ar dviem, paskui jis įsidarbins ir užsidirbs algą. Tačiau jis pašalpos negauna nė vienos dienos. Ir tarp mūsų mokinių jau atsirado tokių, kurie abejoja, ar jiems beverta mokytis, nes jie neturi kaip išgyventi", – tvirtino R.Songailienė.

Esą visur eskaluojama, kad žmonės kuo daugiau mokytųsi ir, reikalui esant, persikvalifikuotų. Tačiau, pasak socialinės darbuotojos, besimokantiems bedarbiams užtrenkiamos kitos durys, iš jų atimamas pragyvenimo šaltinis jiems sudėtingu gyvenimo laikotarpiu.

"Su šia problema susidūrė daugybė žmonių. Manau, jog valdžia turėtų teikti įstatymo pataisas, kad taip nebūtų. Juk jie nori pabaigti mokyklą, kad galėtų pakelti kvalifikaciją ir būti visaverčiais piliečiais. O dabar mus įstatymai juos stumia į užribį. Ką tada reiškia tos darbo biržos deklaracijos apie mokymąsi visą gyvenimą, kai jie įstatymais žmonėms užkerta kelią tiesiog išgyventi, jau nekalbant apie mokslus?" – klausė Andžela.

Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje šiuo metu mokosi 367 mokiniai. Yra suformuotos trys neakivaizdinės klasės, kuriose mokosi 64 mokiniai.

Į mokyklos vadovybę šiemet jau kreipėsi ir prašė pažymų Darbo biržai 12 mokinių.