Klaipėdoje surengti saugaus elgesio bangose mokymai

Pliaže – tarnybų desantas

Renginyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos vandens motociklų sporto federacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Klaipėdos gelbėtojai, vandens sportą puoselėjanti įstaiga "Spotas" ir Airijos banglenčių sporto organizacijos "Irish Tow Surf Rescue Club" įkūrėjas Peteris Conroy.

Žinios apie saugų elgesį vandenyje ir bendradarbiavimas svarbus ne tik organizacijoms, bet ir gyventojams. Todėl viso renginio metu Baltijos jūros krante žmonės mokėsi teikti pirmąją pagalbą skęstančiajam.

Mokymus vedė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai. Taip pat buvo galima stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento edukacijas apie skenduolio paiešką, kurioje iš arti pamatė narų naudojamą įrangą bei automobilį.

Kas penktas nemoka plaukti

Kokią patirtį pavojingose situacijose vandenyje turi Lietuvos gyventojai, aiškinosi rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai".

Apklausoje dalyvavo 1 007 žmonės nuo 18 iki 75 metų.

Paaiškėjo, kad kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o trys iš dešimties gyventojų yra bent kartą skendę.

Naujausi "Spinter tyrimų" apklausos duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai nepasitiki savo jėgomis vandenyje – net 40 proc. gyventojų teigia esantys prasti plaukikai, dar tiek pat prisipažįsta nežinantys, ką daryti, susidūrus su pavojumi vandenyje.

Svarbus bendradarbiavimas

Anot specialistų, kuo didesnis jūros bangavimas, tuo sunkiau gelbėtojams atlikti savo darbą.

Nors Baltijos pakrantė neturi uolėtų ruožų, Klaipėdos ir Šventosios uostų molai sukuria kliūtį bangoms ir srovėms.

Smėlėtoje pakrantėje jos formuojasi bet kur ir nuolat kinta, o tai sukelia pavojus.

"Dirbant vandens telkiniuose, nesvarbu, ar tai būtų jūra, upės ar ežerai, svarbiausia išmanyti vandens judėjimą reljefu. Reikia suprasti, kad vanduo gali sukurti atsivėrimus, skyles ir bangas. Todėl bazinės hidrologijos žinios gelbėtojams privalomos norint suprasti, kada lipti į vandenį pavojinga, kur plaukti yra saugu ir kaip tam tikrus vandens reiškinius išnaudoti savo naudai", – sakė ugniagesys, banglenčių sporto organizacijos "Irish Tow Surf Rescue Club" įkūrėjas P.Conroy.

Užsienio ekspertas taip pat pažymi, kad dar vienas svarbus aspektas gelbėjant žmones – tarnybų bendradarbiavimas.