Klaipėdiečius piktina šunų išmatos

Uostamiesčio gyventojai savivaldybei skundžia gyvūnų laikymo taisyklių nepaisančius kaimynus. Miestiečius piktina kiemuose nesurinktos šunų išmatos ar dienomis skalijantys keturkojai. Kai kurie asmenys dėl neprižiūrimų šunų nukenčia ir rimčiau.

Dėl "dovanėlių" – skundai

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai periodiškai tikrina, ar miestiečiai paiso gyvūnų laikymo taisyklių, tačiau, anot savivaldybės darbuotojų, netrūksta ir tokių atvejų, kai apie pažeidimus praneša patys gyventojai.

Žmonės skundžiasi dėl neatsakingo keturkojų augintojų elgesio, kai šie nesurenka savo mažųjų draugų paliekamų "dovanėlių" arba šunis lauke vedžioja be pavadėlio.

Patikrinimų metu kontrolieriams pavyksta sučiupti tokių gyvūnų savininkus. Jiems skiriami įspėjimai arba baudos nuo 29 iki 116 eurų.

Neretai klaipėdiečiai praneša apie išmatomis užterštas I.Simonaitytės kalno prieigas, Draugystės parką, daugiabučių kiemus. Gyventojai širsta ir dėl vaikų žaidimo aikštelių, tapusių šunų vedžiojimo vietomis.

Žeria pasiteisinimus

Anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, kurį laiką patikrinimai buvo vykdyti rytais. Anot jo, dabar planuojama juos rengti vakarais, kai gyvenamuosiuose rajonuose šunis vedžiojančiųjų būna daugiausia.

"Kai pamato tikrintojus, visi parodo maišelius ir nė vieno nebūna, kuris pasakytų, jog ekskrementų nerenka ir nerinks", – pasakojo poskyrio vedėjas.

Šunis be pavadėlių lakstyti paleidžiantieji dažniausiai tikina, kad jų keturkojis draugiškas ir aplinkiniams grėsmės nekelia.

"Tačiau jeigu šuo paleistas, koks dar gali būti klausimas, ar šeimininkas surenka ekskrementus", – pastebėjo V.Valys.

Erzina amsėjimas

Neretai savivaldybės atstovams tenka atlikti ir greta vienas kito gyvenančių žmonių taikytojų vaidmenį.

V.Valio teigimu, nestinga pranešimų apie dienomis loti nenustojančius keturkojus. Tai piktina tokių šunų augintojų kaimynus.

Dažniausiai šunys triukšmauja likę vieni, todėl gyventojams esą svarbu stengtis suprasti vieniems kitus, ieškoti bendrų problemos sprendimo būdų.

"Yra priemonių, kad šunys netriukšmautų – antkakliai ir pan. Sprendžiame pagal situaciją. Būna, kad atvažiuojame, o šuo vieną ar kitą kartą suloja. Tokiose situacijose reikia ir gyventojų geranoriškumo", – sakė pašnekovas.

Sužalojo žmogų

Pasitaiko atvejų, kai gyventojai dėl netinkamai prižiūrimų ar bešeimininkių šunų nukenčia ir rimčiau.

Neseniai į uostamiesčio savivaldybę kreipėsi gyventojas, kurį Artojo gatvėje užpuolė du dideli benamiai šunys.

Laimė, už tokių gyvūnų mieste gaudymą ir priežiūrą atsakingai įstaigai minėtus šunis pavyko pagauti. Šiuo metu jie karantinuojami gyvūnų globos įstaigoje ir pavojaus gyventojams nekelia.

Kokia bus šių gyvūnų ateitis ir ar jiems bus ieškoma namų, nežinia.

V.Valys pripažino, kad žmogų sužaloję keturkojai niekam nepriklauso, todėl nėra ir kam skirti baudos už netinkamą jų priežiūrą.