Klaipėdiečių vairavimo įpročiai: gatvėje – per kitų galvas

"Galinio vaizdo veidrodėlyje pamačiau, kaip už manęs stovėjęs automobilis, vežantis alų, iššoko per dvigubą ištisinę juostą ir nurūko priešprieša. Pasirodo, veikėjas tokiu būdu nusprendė aplenkti spūstį", – šiurpo moteris.

Tačiau šioje situacija baisiausia tai, kad alaus statinių vežiotojas vos nesitrenkė į automobilį, kuris laukė galimybės pasukti į kairę.

"Alaus vežėjas taip nusprendė greičiau už visus nusukti į statybinių prekių parduotuvės kiemą. Tai, kad jį, atvažiuojantį priešpriešine eismo juosta, paskutinę sekundę spėjo pamatyti žmogus, sukantis į kairę, statinių vežiotojo net nejaudino. Jis iššoko šiam vairuotojui prieš nosį ir nurūko. Be žado liko visi, tą rytą stovėję šioje vietoje", – pasakojo vairuotoja.

Pasiuntė net teisėją

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika iš karto įvertino vairuotojų elgesį aprašytose situacijose.

Mindaugas Džermeika: atrodo, kad sėdę prie vairo lietuviai ima elgtis lyg laukiniuose vakaruose. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ištisinė dviguba juosta kirsta, važiuota prieš eismą. Grėstų pažymėjimo

 atėmimas. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas yra dvi skirtingos sąvokos. Už chuliganišką vairavimą pažymėjimo netekimas prasideda nuo vienerių metų. Pavojingą vairavimą lemia keli, vienas paskui kitą padaryti nusižengimai. Vairuotojas nerodė posūkio signalo, kirto ištisinę liniją, kitą vairuotoją vertė stabdyti ar keisti kryptį", – konstatavo M.Džermeika.

Chuliganiškas vairavimas yra agresyvūs veiksmai, nukreipti prieš kitus visuomenės narius.

Pavyzdžiui, viešoje žmonių susibūrimo vietoje manevruojama taip, kad kyla grėsmė kitiems eismo dalyviams.

"Tendencijos rodo, kad kol kas pas mus nėra tokios vairavimo kultūros, kokia, pavyzdžiui, ji yra Skandinavijos šalyse. Ir Danijoje vairuotojas bijo greitį viršyti vienu ar dviem kilometrais. Kolega pasakojo, kad vos pora kilometrų viršijęs greitį gavo 200 eurų baudą. Štai ir atsakymas, kodėl yra tvarka", – tikino M.Džermeika.

Lietuvoje kai kurie pirmą kartą prasižengę vairuotojai pusę minimalios baudos susimoka lengva ranka ir toliau lygiai taip pat elgiasi keliuose.

"Jie nieko nepasimoko, tokios baudos negąsdina. Bet įstatymas juk sukurtas tam, kad pilietį auklėtų. Vadinasi, tokie baudų dydžiai neauklėja. Dažnas tik nusišaipo. O kai kurie net nesuvokia, kokia yra baudos paskirtis. Tokie galvoja, kad čia jų kelio mokestis. Ir toliau važiuoja taip pat", – baisėjosi M.Džermeika.

Jis prisiminė vieno garbaus teismo pirmininko pasakotą istoriją.

Įpročiai: Klaipėdoje eismo dalyvių aiškinimaisi dėl KET subtilybių ir suteikiamų prioritetų ne taip jau retai baigiasi įnirtingais mūšiais važiuojamojoje dalyje. / Stop kadras.

"Važiuojant jam namo, toks jaunuolis užkirto kelią, pavojingai manevravo. Teisėjas kitoje sankryžoje perspėjo greta pristojusio automobilio vairuotoją, kad šis kelyje elgiasi nederamai. Dėl jo tokio vairavimo kiti turi staiga stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Vairuotojas teisėją pasiuntė tuo gerai žinomu rusišku keiksmažodžiu. Toks pavyzdys parodo mūsų kultūrą ir mentalitetą. Atrodo, kad sėdę prie vairo lietuviai ima elgtis lyg laukiniuose vakaruose. Tai yra nesuvokiama", – stebėjosi M.Džermeika.

Pamokos – iš vaikystės

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos vadas pabrėžė, kad minėti pavyzdžiai byloja, jog vairuotojai neišmoko pirmojo Kelių eismo taisyklių straipsnio.

"Kalbame apie Saugaus eismo įstatymo paskirtį. Įstatymas mums visiems primena, kad keliuose mes esame ne vieni, kad turime rodyti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Kitas momentas – iki šiol mes neturime teisinės sąmonės. O ji formuojasi per dešimtmečius", – pažymėjo M.Džermeika.

Vadovas priminė sovietinius laikus, kai saugaus eismo pamokėlės buvo privalomos mokyklose.

"Nuo 1990 m. tokių užsiėmimų nėra. Šioje kartoje nebuvo išugdyta teisinė sąmonė. Tai yra 25-erių – 30-ies metų amžiaus žmonių karta. Šie žmonės dalyvauja su mumis eisme, bet jie neturi jokios vairavimo kultūros. Jie matė, kaip jų tėvai vairavo nesegėdami saugos diržų, ir jų supratimas yra visiškai kitoks nei anksčiau", – kalbėjo M.Džermeika.

O štai stebėtinai aukštą vairavimo kultūrą demonstruoja kai kurie buvę emigrantai.

"Žmonės pabuvoja užsienyje, pamato ir išmoksta ten vyraujančios kultūros. Vakarų pasaulio žmonės jau kitaip elgiasi keliuose. Sugrįžę į tėvynę, patys lietuviai stebisi, kad čia yra pavojinga vairuoti. Daugelis čionykščių landžioja iš juostos į juostą, nerodo posūkių signalų. Lietuvaičiai pernelyg agresyviai vairuoja automobilius", – pasakojo M.Džermeika.

Jau ruošiasi spūstims

Šią savaitę uostamiesčio gatvėse vėl nutįs ilgos automobilių eilės, nes daugybė tėvų veš savo atžalas į mokyklas.

"Bus tam tikras išbandymas visiems. Vaikus į mokyklas gabens mamos, kurios galbūt turi mažiau patirties. Visiems patariu laikytis rimties ir turėti kantrybės. Visko gali būti, kad bus eismo įvykių dėl neatidumo", – prognozavo M.Džermeika.

Primindamas nelengvą artėjantį laikotarpį, jis akcentavo, kad spūstyje nutikus eismo įvykiui, kai vienas automobilis smogia kitam į galinę dalį, derėtų kuo skubiai traukti mašinas į šoną ir pildyti deklaracijas.

"Ne kartą yra buvę, kai tokioje situacijoje vairuotojai dar ginčijasi, kviečia policiją. Mielieji, pareigūnai jums nieko naujo nepasakys, net jei pusantros valandos važiuosi iki įvykio vietos per spūstis. O yra ir taip buvę. Kaltas tas, kas nesilaikė saugaus atstumo", – priminė M.Džermeika.

Dar viena situacija, kuri erzina vairuotojus, – spūstys žiedinėse sankryžose.

"Taip, būna, kai spūstys kyla visiškai dėl nekaltų dalykų. Kažkas važiuodamas žiedine sankryža pristabdo, užblokuoja net dvi įvažas, kad kelią duotų vienos įvažos srautui. Būna ir taip, kad pareigūnai, radę  eismo juostoje bejėgiškai stovinčią mašinos vairuotoją, stoja padėti, nes moteris kartais pamano, kad sugedo jos mašina. Paaiškėja, kad joje veikia "stop-start" sistema, tausojanti aplinką, o moteris paprasčiausiai nežino, kodėl jos mašinos variklis užgęsta ir ką daryti toliau", – prisiminė M.Džermeika.

Ieškinys – 30 tūkst. eurų

Analizuodami eismo įvykių pobūdį, pareigūnai skaičiuoja, kad avarijas pirmiausia nulemia nesaugus greitis, alkoholio vartojimas, tik trečioje vietoje lieka netinkami inžineriniai kelių infrastruktūros sprendimai.

"Greitis lemia daugumą nelaimių. Todėl Kelių policijos tarnyba nuolat naudoja mobiliuosius greičio matuoklius. Situacija, įvykusi Klaipėdoje, parodė, kad žmonės nesupranta, kam ši įranga mums yra reikalinga. Mūsų matuokliai jau tris kartus nukentėjo nuo klaipėdiečių. Pastarąjį kartą matuoklį nuspyrė žmogus, gyvenantis tame pačiame mikrorajone, kur buvo matuojamas greitis. Taip asmuo išreiškė nepasitenkinimą. Ką darysi. Įranga sugadinta", – pasakojo M.Džermeika.

Grėsmės: didžiausią nerimą pareigūnams kelia girtų vairuotojų vojažai, todėl dažnai tenka tikrinti sustabdytųjų blaivumą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Policija nufilmavo BMW vairuotoją, kuris, pravažiavęs matuoklį, sugrįžo savo automobiliu prie įrangos ir ėmė kabinėtis prie pareigūno, prižiūrėjusio aparatą.

"Gavęs visus atsakymus į savo klausimus, nueidamas vis tiek nuspyrė matuoklį. Na, ką, civiline tvarka šis pilietis turės atlyginti 30 tūkst. eurų dydžio padarytą žalą. Gal jis milijonierius?" – stebėjosi M.Džermeika.

Keliuose – slaptas stebėjimas

Policijos pareigūnai tvarkos keliuose siekia ne tik naudodami mobiliuosius greičio matuoklius.

Po uostamiestį važinėja ne viena nežymėta policijos mašina, kurios ekipažas stebi ir fiksuoja absoliučiai viską, kas pasitaiko jų kelyje.

Pareigūnai pripažįsta, kad "ekstraagresyvių" vairavimo atvejų pasitaiko retokai, bet kitų KET pažeidimų skaičiai vis dar išlieka.

Dažniausiai fiksuojama, kaip vairuotojai praleidžia pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose. Stebimas ir eismas sankryžose.

Dažniausias pažeidimas – naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant.

Klaipėdiečiai vis dar dažnai nesegi saugos diržų.

Tokių policijos ekipažų darbo specifika įdomi – pareigūnai automobilius stebi tiek fotoobjektyvu, tiek vaizdo kamera.

Pažeidėjai apie tai, kad "užsidirbo" baudą, sužino tik gavę pranešimą, jų gatvėje policijos ekipažas nebestabdo. Išskyrus tuos atvejus, kai pareigūnams kyla įtarimas, kad vairuoja neblaivus pilietis.

Pranešimas apie padarytą KET pažeidimą gali būti įforminamas čia pat, automobilyje, ir išsiųstas vairuotojui iš karto.