Finansų ministerija, surengti jau 17 kartą.

Tradicinis konkursas suburia svarbiausių ES investicijų projektų autorius ir pristato visuomenei iniciatyvas, kurios kuria didžiausią vertę valstybei, žmogui ir regionams.

„Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos jūrinis kelias į pasaulį, tai įpareigoja nuolat žvelgti į horizontą – siekti, kad uostas būtų modernus, atitinkantis ateities kartų lūkesčius ir atidus aplinkai“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas.

Tai, kad Klaipėdos uosto ir partnerių darbas yra pastebėtas bei įvertintas „Europos burių“ apdovanojimuose, esą yra svarbus pripažinimas, kad einama teisingu keliu.

Vandenynų, jūrų ir uostų infrastruktūros tyrimų ateitimi vadinamas bepiločio drono prototipas išsiskiria tuo, jog nesustodamas gali veikti ir tyrinėti jūros ar uosto dugną, atlikti batimetrinius matavimus, fiksuoti taršą ir panašiai net 80 parų, o tai yra kur kas ilgesnis laikotarpis nei pajėgia kiti panašūs dronai.

Be to, laivas ir dronas naudoja alternatyvius degalus – vandenilį ir elektrą, tad yra draugiški aplinkai ir atitinka Klaipėdos uosto pasirinktą žaliąjį kursą.

Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos jūrinis kelias į pasaulį.

Pagalbinis laivas yra skirtas transportuoti droną bei jo surinktus duomenis perduoti į veiklos centrą krante.

Tyrimus atlikęs dronas pats sugrįžta į jį atplukdžiusį laivą.

Drono prototipą ateityje dar numatoma tobulinti ir papildyti dirbtinio intelekto sistemomis.

Mokslininkų ir Klaipėdos uosto atstovų komandos sukurtas drono prototipas ir laivas yra svarbus pasiekimas jūrinių tyrimų srityje, nes reikšmingai pailgina galimų stebėjimų trukmę.

Iki šiol jūros dugno tyrimams buvo galima naudoti dronus, kuriuose veikia baterijomis varomi varikliai, tačiau tokie dronai tegali veikti iki 60 valandų.

Sukurtas drono prototipas padėjo pagrindus aukštesnės kokybės jūrų, vandenynų ir uostų infrastruktūros tyrimams.