Kaip valdys ir tvarkys Dangės upę?

Suteiks daugiau galių

Šiuo metu Dangės upė lyg ir turi valdytoją. Ši funkcija pavesta biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“, bet tuo pat metu kaip ir neturi, nes jos dokumentuose nenumatyta tiesioginė atsakomybė už Dangės upės vystymą.

Iki šiol „Klaipėdos paplūdimiai“ tik buvo paskyrę Dangės upės koordinatorių – Deivį Bilkštį. Pastaruoju metu „Klaipėdos paplūdimiuose“ įvyko pokytis. Tris mėnesius įstaigai vadovaujantis buvęs karo jūrininkas Olegas Mariničius entuziastingai ėmėsi upės reikalų. Rūpintis Dange pavesta ne tik D.Bilkščiui, bet ir vienam iš „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojų. Upės reikalais rūpinasi ir pats direktorius.

Praėjusią savaitę vykusiame Jūrinių ir vidaus vandenų komisijos posėdyje O.Mariničius neslėpė, kad jie ir ateityje norėtų rūpintis Dangės upe. Gali būti pakoreguoti šios biudžetinės įstaigos nuostatai. Dėl to, kad ji imtųsi rūpintis ne tik paplūdimiais, bet ir Dangės upe, gali būti keičiamas jos pavadinimas.

Misija: pernai nuo lapkričio „Klaipėdos paplūdimiams“ pradėjęs vadovauti O.Mariničius aktyviai ėmėsi Dangės upės reikalų. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijoje sutarta, jog Klaipėdos savivaldybė turėtų pradėti rengti įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ nuostatų pakeitimą taip, kad ji įgytų galių tinkamai tvarkytis Dangės upėje, vykdyti, tarkime, koncesininko ar kitos veiklos kontrolę. Sutarta, kad dėl tokio sprendimo dar bus atsiklausta miesto tarybos kolegijos nuomonės.

O.Mariničius prašė, kad dėl nuostatų koregavimo ar kokių nors kitų formalių dokumentų tvirtinimo nebūtų stabdomi jau prasidėję Dangės upės įveiklinimo procesai.

Nori valdyti pats miestas

Įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ buvo užsakiusi studiją, kaip turėtų būti administruojama Dangės upė. Ją dar pernai atliko viešoji įstaiga „Baltijos ekonomikos ir technologijų institutas“.

Remiantis Vokietijos Hamburgo, Švedijos Jevlės, Flandrijos, Lenkijos vidaus vandenų infrastruktūros vystymu ir valdymu, Lietuvos Nidos ir Uostadvario uostelių valdymo pavyzdžiais analizuotos trys alternatyvos, kaip galėtų būti valdoma Klaipėdos miesto vandens infrastruktūra. Pirma, galėtų būti kuriamas atskiras padalinys prie savivaldybės. Antra – derinamas Dangės upės valdymas su Vidaus vandens kelių direkcija. Direkcija būtų atsakinga už upės vandens kelio priežiūrą, o savivaldybė – už krantines. Kitaip tariant, siūlyta Dangės upę perduoti valstybei, kad vandens kelias joje taptų valstybinės reikšmės.

Pasiruošimas: rengiami dokumentai, kad šioje Dangės upės vietoje, prie Liepų gatvės tilto, būtų įrengtas normalus slipas. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Dar viena alternatyva, kad Dangės upę valdytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri turi patirties, kaip tvarkyti laivybos kanalus, krantines.

Jūrinių ir vidaus vandenų komisijos posėdyje įvertinta, kad trečioji alternatyva yra iš fantastikos srities, nes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kaip tik siekia perduoti miestui jai nebereikalingas krantines. Todėl jai nebūtų prasmės prisiimti rūpesčių su krantinėmis, kurių dauguma prastos būklės. Uosto direkcijos atstovai yra pareiškę, kad jie neprisiimtų Dangės upės administratorius.

Ar norėtų upę prisiimti Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija? Ar ši upė, kur vandens kelias toliau Klaipėdos miesto ribų niekur nebeveda, galėtų tapti valstybinės reikšmės vandens keliu?

Dauguma Jūrinių ir vidaus vandenų komisijos narių pasisakė už tai, kad Dangės upę valdytų pats Klaipėdos miestas.

Jei ji būtų perduota valdyti Uosto direkcijai ar Vidaus vandens kelių direkcijai, reikštų, kad ji atiduota valdyti Vilniui, nes abi šios valstybės įmonės yra pavaldžios Susisiekimo ministerijai.

Vandens ūkis didės

Dėl Dangės upės valdymo Klaipėdos savivaldybė, matyt, turės eiti tiesiausiu ir praktiškiausiu keliu. Panaudoti visą jau sukauptą patirtį, konsultuotis su Vidaus vandens kelių direkcija ir toliau savarankiškai valdyti ir tvarkyti Dangės upę ir kitą Klaipėdos miesto vandenų infrastruktūrą.

Dangės upėje yra 12,8 km ilgio įteisintas vandens kelias nuo žiočių iki Klaipėdos miesto ribos prie Palangos kelio tilto. Upėje tik apie 100 metrų krantinės priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kurias ji rengiasi perduoti miestui. Visa likusi dalis priklauso Klaipėdos miestui, tik kai kur prie upės prieina įvairių bendrovių privačios teritorijos. Klaipėdos miestui priklauso ir Pilies uostas, ir Dangės upės žiočių dalis. Tik šiuo metu Pilies uostas ir Dangės upė nuo žiočių iki Biržos tilto yra išnuomota koncesininkui.

Veiksmai: šiuo metu jau inventorizuota ir registruojama didelė dalis Dangės upės krantinių. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Dėl šios nuomos yra kontroversiškų vertinimų. Yra manančių, kad teritorijos perdavimas koncesininkui yra labai geras dalykas. Atsiranda ir tokių, kurie mano, kad ir tas teritorijas turėtų valdyti pati Klaipėdos miesto savivaldybė per jos vandenų administravimo įmonę.

Be Dangės upės, Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso Smeltalės upė, 60 m ilgio akvatorijos dalis uoste, Smiltynės krantas nuo Senosios perkėlos iki pietinės miesto ribos, įskaitant ir laivų kapinių įlanką, kiti įvairūs vidaus vandens telkiniai mieste. Planuojama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija miestui perduos jau minėtą 100 m atkarpą Dangėje, teritoriją prie upės ties „Klaipėdos energija“, krantines Memelio miesto, Klaipėdos laivų remonto bendrovės dalyje. Kada nors ateityje, (kai uostas pastatys) Klaipėdos miesto savivaldybei priklausys ir mažųjų laivų prieplauka už Kiaulės Nugaros.

Jau šis tas vyksta

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus O.Mariničiaus nuomone, Dangės upę su vandens keliu ir infrastruktūra turi valdyti arba pati savivaldybė, arba tai daryti per savivaldybės įmonę. Jis neįvardijo, kad tai būtinai turi būti „Klaipėdos paplūdimiai“. Tačiau ši įstaiga yra sukaupusi valdymo patirties. Tarsi patvirtindamas, kad „Klaipėdos paplūdimiai“ nesikratytų nelengvos misijos valdyti ir rūpintis Klaipėdos miesto vandenimis, O.Mariničius siūlė rengti Dangės upės įveiklinimo planą su aiškiais terminais, lėšomis ir finansavimo šaltiniais.

O.Mariničius pateikė ir savo nuomonę dėl 17 siūlymų, kuriuos dėl Dangės upės įveiklinimo pateikė Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Dauguma siūlymų, anot jo, yra priimtini, dalis jų jau pradėta ir įgyvendinti. Jau vyko upės ženklinimas, gylio matavimas. Gylis Dangėje farvateryje yra ne mažiau nei 1,1 metro. Tačiau, anot O.Mariničiaus, naudojant upę laivybai, per sezoną ne mažiau nei du kartus reikės matuoti gylius. Jau parengta upės ženklinimo schema, kuri šiuo metu tvirtinama.

Nupirkta Dangės upės valymo poveikio aplinkai vertinimo atranka ir paslauga.

Per 2021 m. tikimasi gauti išvadas ir nuo 2022 m. pradėti vykdyti konkrečius darbus.

Aiškintasi ir tai, kaip Dangės upe galima būtų paleisti vandens autobusą. Tokio autobuso sustojimo vietos galimos prie Botanikos sodo, Žolynų kvartalo, Dangės vingio. Autobusų paleidimas sudėtingesnis, bet pirmasis žingsnis būtų sutvarkyti krantines, įrengti laiptelius pačiame Klaipėdos centre.

Atliekama Dangės upės pakrančių inventorizacija ir registracija. Ji jau atlikta iki geležinkelio tilto. Toliau už šio tilto dar yra lopinėlių – lietaus nuotekų kolektorių, kurių inventorizacija ir registracija vyksta. Bus sutvarkyti atskirų objektų priežiūros dokumentai.

Aiškintasi ir rasta galimybė prie Liepų gatvės tilto įrengti automobilių statymo aikštelę ir laivų nuleidimo į upę slipą. Šiais metais numatytas techninio projekto parengimas. Teoriškai galimybė įrengti slipą su automobilių stovėjimo aikštele ir prieplauką būtų ir po Mokyklos gatvės tiltu.