- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūra kasmet pareikalauja gyvybių. Bangos sukuria pavojingų srovių, kurioms atsispirti reikia labai daug jėgų ir sugebėti labai gerai plaukti. Kokios tai srovės, kaip jas pastebėti, LNK žurnalistas klausė Loretos Kelpšaitės-Rimkienės, Jūros tyrimų instituto mokslininkės, okeonografės.
– Ką reikia žinoti maudantis Baltijos jūroje?
– Kad ji yra gana apgaulinga ir žmones, kurie per daug pasitiki savo jėgomis, ji gali patikrinti – jų atidumą, susikaupimą.
– Visai neseniai buvau prie Baltijos jūros ir jos bangos atrodo tokios mažos, nepalyginamos su, pavyzdžiui, Viduržemio jūra ar juo labiau Atlanto vandenynu. Jos atrodo mažos, nepavojingos, jūra sekli ir neatrodo, kad ji gali pasiglemžti gyvybę čia ir dabar. Iš kur ta apgaulė?
– Baltijos jūra yra dažnai lyginama su dideliu ežeru arba mažu vandenynu. Jos bangos vizualiai atrodo mažos, bet jos yra ilgos ir savyje turi daug energijos. Gožos zonoje – ten, kur lūžta bangos – susidaro du srovių tipai. Pirmas – protrūkio srovė, tai srovė, kuri suformuoja vadinamąsias duobes. Antras srovių tipas – atgalinė srovė. Atgalinė srovė susiformuoja, kai jūra galingai banguoja. Viršutinis bangos sluoksnis juda į krantą, o apačioje vanduo grįžta atgal. Jeigu einate maudytis, kai yra tokios bangos, turite būti pasiruošę, kad grįžtantis vandens sluoksnis palei dugną jus gali išversti iš kojų. Galite nugriūti, viršutinė banga jus užgrius ir įtrauks į jūrą.
– Taip atsitinka nelaimės? Žmones netikėtai nutrenkia banga, jie išsigąsta ir pridaro klaidų, net jei ir moka plaukti, net jei ten negilu, ar ne?
– Taip, būtent. Viršutinis vandens sluoksnis mus stumia į krantą, o apatinis nuo kranto ir banga mus apverčia.
– Ar yra koks nors būdas pamatyti, kur yra tos srovės, kur yra pavojingiausia? Nes turbūt vienur pavojinga labiau, kitur – mažiau.
– Atgalinės srovės susiformuoja, kai jūra galingai banguoja. Paprastai tokiu metu pakabinama raudona vėliava. Bangų aukštis yra daugiau kaip 2 m ir gelbėtojai neleidžia maudytis. Tokios bangos būna visur ir visada. Tačiau kai audra rimsta, susiformuoja protrūkio srovių. Protrūkio srovių susidarymo vietas galime matyti nuo kranto – susiformuoja mažos bangų įlankėlės. Ten galima numanyti, kad yra susiformavusios duobės ir protrūkio srovės, tų įlankėlių viduryje. Ten, kur yra šių įlankėlių iškyšuliukai, bus seklu ir saugu maudytis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Iki kiek saugu bristi į jūrą? Kaip dažnai sakome vaikams – iki bambos, pažastų ar kelių? Ar yra taisyklių, kurių būtent Baltijos jūroje yra svarbu paisyti?
– Aš rekomenduočiau neiti toliau antro sėkliaus. Kai einame jūra, galime jausti, kad ji gilėja, tada yra sekluma, tada vėl gilėja, o tada vėl sekluma. Tai tarp pirmo ir antro sėkliaus galima maudytis. Niekada nepatarčiau plaukti nuo kranto. Jei norite plaukti, reikia plaukti išilgai, lygiagrečiai kranto. Išsirenkame, kur yra mums patinkantis gylis, kur jaučiamės saugiai, ir tada lygiagrečiai kranto plaukiojame.
– Jei jūra visai nebanguota, ar pavojus yra toks pat didelis dėl įvairių duobių, kurių yra Baltijos jūroje?
– Jeigu jūra lygi kaip stiklas, duobių yra, bet jose bus gana silpna protrūkio srovė, todėl maudytis saugu. Tačiau jei bangos prie kranto yra ilgos, bangos lūžta iki 0,5 m gylio, jau gali susidaryti gana stipri protrūkio srovė, kuri silpnesnį plaukiką gali pagauti ir traukti į jūrą. Turime atsiminti, kad protrūkio srovės greitis gali siekti daugiau kaip 2 m/sek. Norint įveikti tokį srovės greitį, reikia atitikti olimpinį plaukikų normatyvą.
– Kai kur, ypač Pietų Europoje, kai kuriuose pliažuose yra plūdurų, bujų, kurios yra surištos lynu ir matomos nuo kranto. Gal ir Baltijos jūroje jų reikėtų, kad žmonės žinotų, kur yra saugu, kur galima plaukioti, kur negalima, galų gale, galėtų į juos įsikibti, jei kažkas nutinka?
– Taip, tai labai geras pasiūlymas, tik reikia nepamiršti, kad duobės nėra pastovios, nes bangos ir srovės perklosto smėlį. Per naktį gali pasikeisti ir duobių vietos, ir protrūkio srovės greitis ir vieta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyventojai lieja įtūžį dėl tragiškos kelių būklės: skundais atakuojami specialistai turi atsaką
Pajūrį tebemerkiantys lietūs pridarė bėdų Vakarų Lietuvos žvyrkeliams. Ištirpus sniegui daugybėje vietų atsivėrė duobės, kai kur keliai – sunkiai išvažiuojami. Tačiau skundais atakuojami specialistai tikina, kad šiuo m...
-
Alkoholis toliau liejosi laisvai
Per praėjusius metus uostamiestyje užfiksuota gerokai daugiau nei pusantro tūkstančio atvejų, kai viešoje vietoje sulaikyti neblaivūs arba alkoholį vartoję asmenys. Lyginant su 2023 m. duomenimis, situacija beveik nepasikeitė. Viešoje vi...
-
Iniciatyva – pirmajai miesto tarybai pagerbti
Šiemet balandžio 13-ąją sukaks 35 metai, kai į pirmąjį posėdį susirinko laisvai išrinkti Klaipėdos miesto tarybos deputatai. Artėjant šiai progai, Pirmos miesto tarybos deputatų klubo atstovai kreipėsi į savivaldybę pra&scaro...
-
Laisvės kelionė – į Klaipėdą
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje savanoriaujantis Europos solidarumo korpuso savanoris iš Turkijos Cengiz Ergülec ant Amerikos skaityklos sienelės sukūrė neįprastą meno objektą. Jame pavaizduoti garsūs ...
-
Šalia prekybos centrų esantys betoniniai statiniai – ne tik dėl estetikos
Žinoma, kad parduotuvėse žmonių saugumą užtikrina vaizdo kameros, apsaugininkai, bet yra ir kitų saugos priemonių, kurias pastebi ne kiekvienas. ...
-
Medikų ir pilietiškų klaipėdiečių dėka išgelbėta vyro gyvybė1
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro automobilių aikštelėje – netikėtas įvykis. Staiga sukniubo mašinoje prie vairo sėdėjęs vyriškis. Jį pastebėję klaipėdiečiai neliko abejingi ir ištraukę vyrą iš aut...
-
Kretingos rajone atšaukta ekstremali situacija dėl potvynio
Kretingos rajono Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ketvirtadienį atšaukė penkiose seniūnijose prieš savaitę dėl potvynio paskelbtą ekstremalią situaciją. ...
-
Uostamiestyje – kelio remonto darbai: bus tam tikrų eismo ribojimų
Nors žiemą kelio remonto darbai uostamiestyje neplanuojami, vis dėlto kai kur šį mėnesį jie vyksta. Bus ir tam tikrų eismo ribojimų. Taip pat, esant būtinybei, tvarkomos avarinės būklės duobės, apie kurias praneša klaipėdiečiai. ...
-
Klaipėdoje išaugo sergamumas kvėpavimo takų infekcijomis
Klaipėdoje sumažėjo sergamumo gripu ir COVID-19 rodikliai, bet išaugo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Nors epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas, sveikatos specialistai ragina laikytis higienos taisykli...
-
Pėsčiųjų perėja prie Žvejų rūmų – nesaugi
Į Žvejų rūmuose vykstančius renginius klaipėdiečiai atvyksta ir automobiliais, tačiau važiuodami į stovėjimo aikštelę jie neretai įsuka per pėsčiųjų perėją. Šiuo metu jau planuojami pokyčiai pagrindinėse uostamiesčio gatvės...