„Grigeo Klaipėda“ byla: įtarimai – buvusiam direktoriui, dviem darbuotojams ir įmonei

„Šiai dienai pareikšti įtarimai keturiems asmenims, tarp jų yra juridinis asmuo (...) Manome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis ir manome, kad jų turėtų būti daugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė.

Pasak prokurorės, įtarimai pareikšti buvusiam įmonės vadovui, operatoriui bei asmeniui, vadovavusiam nuotekų valyklai.

„Įtariamieji parodymų nedavė, dėl kaltės nepasisakė (...) Vienas iš jų yra operatorius, vienas iš jų yra vadovas, tai vyras – buvęs „Grigeo Klaipėda“ direktorius“, – teigė prokurorė.

Ji neatskleidė įtariamųjų pavardžių. Jiems įtarimai pareikšti dėl teisės aktų pažeidimų gamtosaugoje ir dokumentų klastojimo.

„Už dokumentų klastojimą atsakomybė yra iki šešerių metų laisvės atėmimas, už taršą taip pat, o juridiniam asmeniui bauda iki 5 mln. eurų, įmonės likvidavimas arba veiklos sustabdymas“, – tvirtino G. Skersinskytė.

Taip pat jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nuo 2019-ųjų grudžio „Grigeo Klaipėdai“ vadovauja Tomas Eikinas, prieš tai, nuo pernai birželio iki gruodžio jai vadovavo Robertas Krutikovas, pakeitęs mėnesį vadovu buvusį Vidmantą Mačiuką. Nuo 2013 metų birželio gamyklai vadovavo Vidas Beržonskis, pakeitęs nuo 1994 metų jai vadovavusį Arūną Pasvenską.

„Mes esame nustatę, kad įmonė žinodama, kad leidžia nevalytas nuotekas, imituoja veiklą, jog jie kontroliuoja šių nuotekų kokybę – ima švaraus vandens mėginius ir tokiu klastoja laboratorinius tyrimus“, – sakė G. Skersinskytė.

Be to, buvo areštuotas „Grigeo Klaipėda“ turtas, leidžiant juo toliau naudotis.

Prokurorai taip pat teigė turintys duomenų, kad nuotekos į Kuršių marias buvo ledžiamos nelegaliu vamzdžiu.

„Mes nustatėme vamzdį, einantį tiesiai į Kuršių marias. Yra nustatyta, kad Dumpiuose yra mechanizmas, kuris apeina tam tikrus valymo įrenginius, apeina mėginių paėmimo vietą“, – teigė Klaipėdos prokurorė.

Įmonių grupės „Grigeo“ vadovai teigė, kad Dumpiuose yra legalus avarinis vamzdis, tačiau prokurorai teigia, kad jis nėra legalus.

„Eina kalba apie sumontuotą mechanizmą būtent Dumpiuose (...) Mes tai vadiname nelegaliu vamzdžiu, jie tai vadina avariniu vamzdžiu“, – sakė ji.

Pasak prokurorų, šis apie šį nelegalų vamzdį nėra jokių dokumentų, o leisdami per jį nuotekas, preliminariai, galėjo sutaupyti apie 1,5 mln. eurų per metus.

Apie vamzdį, anot prokurorų, pranešė keli šaltiniai, kurie nėra „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai.

„Atidarė Pandoros skrynią“

Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė teigė, kad tyrimas dėl „Grigeo Klaipėdos“ galimos taršos „atidarė Pandoros skrynią“.

„Jaučiamės atidarę Pandoros skrynią (...) Ikiteisminis tyrimas parodė, kad jo apimtis didelė, įvairiapusė, įvairialypė“, – teigė D. Pocienė.

Ji taip pat teigė, kad tyrimo grupė buvo išplėsta, pagalbą prokurorams teikia ir aplinkosaugininkai bei kiti specialistai, nes sukaupta daug įvairių dokumentų ir duomenų, kurie šiuo metu analizuojami.

„Pasižiūrėsime ne metų perspektyvoje ir ne dviejų. Duomenų analizė leidžia mums pagrįstai teigti, kad prie šito sprendimo prisidėjo ne vienas vadovas (...) detalesnius duomenis tik perspektyvoje galėsim pasakyti“, – teigė ji.

Anot D. Pocienės, šiuo metu yra skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

„Tai mums padės įvardinti specialistai (...) Tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime bent tarpinius paskaičiavimus“, – tvirtino ji.

Klaipėdos prokuratūra praėjusią savaitę paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai įmonei nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą. Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėda“ galimos taršos gali siekti 60 mln. eurų.