Abejones sėja melagienos
– Kaip sekasi skiepyti klaipėdiečius?
– Stengiamės viską daryti kuo sparčiau ir sklandžiau. Praėjusią savaitę, kaip ir visoje Lietuvoje, baiginėjome vakcinuoti paskutinę senjorų grupę – nuo 65 iki 69 metų amžiaus. Iki savaitės vidurio pirma doze jau paskiepijome apie 10 proc. klaipėdiečių. Antrą dozę gavus, visiškai vakcinacija baigta 3,5 proc. Jei kas nors dar neapsisprendė ir nebuvo išreiškęs nuomonės gydytojui, ar jį įtraukti į skiepijamų sąrašą, jis tikrai galės tai padaryti vėliau. Bet jau pradėsime skiepyti jaunesnio amžiaus grupę. Pirmiausia – turinčiuosius lėtinių ligų. Kokių – patikslins sveikatos apsaugos ministras. Kol kas jos labai plačiai apibrėžtos, dabar ruošiami konkretūs ligų kodai. Bet pirmiausia bus vakcinuojami gyventojai, kuriems COVID-19 kelia didžiausią pavojų.
Europoje ir pasaulyje vakcinuoti milijonai žmonių ir iki šiol pasitaikė tik pavieniai nepageidaujamo poveikio atvejai.
– O jūs pati jau pasiskiepijote?
– Kad aš ne prioritetas. Laukiu savo eilės.
– Bet skiepysitės?
– Žinoma. Vienareikšmiškai. Turime susitelkti, būti sąmoningi. Aš visada kaip pavyzdį pateikiu pirmąjį karantiną. Visi susitelkėme, ir jis palyginus greitai pasibaigė. O dabar tokio pat sąmoningumo reikia vakcinuojantis. Skiepai padės „išeiti“ iš karantino. Aiškus pavyzdys – Klaipėdos ligoninių medikai ir darbuotojai jau paskiepyti dviem dozėmis. Po ilgo laiko mes faktiškai neturime atvejų, kad COVID-19 sirgtų ligoninių darbuotojai. Ligoninėse nebėra židinių. Vakcina veiksminga.
– Bet kodėl žmonės dar bijo ir nenori skiepytis?
– Nepadeda vadinamieji antivakserių judėjimai, be to, žmonės prisiklauso melagienų, turi kažkokių baimių. Nepasitiki tikslia medikų ir mokslininkų informacija. Viena bloga žinia, net jei ji melaginga, įneša sumaišties. Žmonės pradeda abejoti. O lašas deguto ir statinę medaus pagadina. Aš siūlyčiau žmonėms daugiau klausyti, ką sako medikai, mokslininkai, Pasaulio sveikatos organizacija – juk ji atlieka didžiausius mokslinius vakcinacijos tyrimus. Reikėtų remtis faktais, o ne gandais.
Normali praktika
– O kaip dėl „AstraZeneca“ vakcinos?
– Taip, vakcinavimas ja buvo laikinai sustabdytas dėl saugumo.
– Bet ar tai yra normali praktika?
– Žinoma. Ir ne tik vakcinos yra stabdomos. Kilus įtarimų, kad bet kuris vaistas galėjo sukelti šalutinį poveikį, jis yra atsakingai išnagrinėjamas. Net jei pasitaiko tik vienas ar du nepageidaujami atvejai. Dėl to ir būna pristabdomas jo vartojimas.
– Bet tai nereiškia, kad vakcina yra bloga ar pavojinga?
– Tai nustato atsakingos institucijos. Jos įvertina, ar nepageidaujamos reakcijos susijusios su skiepu, ar ne. Bet iki šiol visi duomenys rodė, kad patentuota „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi.
– Kaip jaustis tiems, kurie jau pasiskiepijo tokia vakcina?
– Kaip ir sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, reikia ramiai gyventi toliau. Laukti išaiškinimų ir stebėti savo organizmą. Jei pasijaučiate neįprastai, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją. Nelaukite, nedelskite, kad nebūtų blogiau. Bet Europoje ir pasaulyje vakcinuoti milijonai žmonių ir iki šiol pasitaikė tik pavieniai nepageidaujamo poveikio atvejai. Jie yra tiriami ir tikrai nebūtinai susiję su skiepu. Deja, žmonės turi lėtinių kraujo ligų. Ir negalima iškart sakyti, kad jiems pablogėjo būtent nuo vakcinos.
– Kaip galėtumėte nuraminti senjorus, dar laukiančius pirmo ar antro skiepo?
– Pats geriausias nuraminimas – sveikatos apsaugos ministro ryžtas pačiam skiepytis tik „AstraZeneca“ vakcina.
– Ar atsisako žmonės tik „AstraZeneca“ vakcinos?
– Būna įvairiai. Kai kurie kaip tik nori skiepytis tik „AstraZeneca“ – nenori nei „Pfizer“, nei „Moderna“ vakcinų. Buvo ne vienas toks atvejis.
– Bet dėl kitų skiepų tiek bėdų nebuvo?
– Tikrai buvo visko. Lietuvoje buvo stabdomos ir „Pfizer“ vakcinos. Bent du kartus kilo įtarimų, kad gabenant buvo pažeista „ledo grandinė“. Vakciną vežančios įmonės turi užtikrinti reikiamą jų temperatūrą. Net vieno ar dviejų laipsnių paklaida kelia riziką sugadinti. Kilus net menkiausiam įtarimui, kad nepavyko užtikrinti temperatūros, viskas yra stabdoma. Tuomet tiriama, ar tai nepaveikė vakcinos. Dėl bet kurios vakcinos gali įvykti nenumatytų dalykų.
– Kodėl žmonės tokie išrankūs? Kokie jų argumentai?
– Dažniausiai jie konsultuojasi su šeimos gydytojais. Skaito vakcinos aprašą – kaip ji gaminama, kaip laikoma, kokie galimi šalutiniai poveikiai. Įvertina savo lėtines ligas. Ir pasirenka kitą – galbūt labiau derančią prie sveikatos būklės. Alergiški žmonės negali vartoti net tam tikrų vaistų, todėl jie ypač atidžiai skaito informacinius lapelius. Kiekvienas organizmas yra individualus.
Kaimynės konsultacija netinka
– Tai gal nėra blogai, kad žmonės domisi ir atsargiai renkasi?
– Žinoma. Kuo daugiau konsultuojasi, tuo daugiau naudos. Tik konsultuotis reikėtų su nusimanančiaisiais – medikais, šeimos gydytojais. Kad nebūtų argumentuojama: „O man kaimynė sakė taip ir taip.“
– Bet pasirinkti vakcinos vis tiek negalima?
– Šiandien galime pasirinkti tik skiepytis, ar ne. Kol kas nėra tiek daug vakcinų, kad galėtume rinktis, kuria skiepytis. Net neturime komercinės vakcinos – kad galintys susimokėti pasiskiepytų greičiau. Kokią vakciną konkrečią dieną sveikatos apsaugos ministerija atveža į Klaipėdą ar bet kurią kitą savivaldybę, tokia ir skiepijame.
– O ką daryti, jei paskaitęs lapelį supranti, kad turimai vakcinai esi alergiškas?
– Tada belieka laukti kitos. Jų rūšių tikrai daugės. Bus skiepijama ir kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina. Patentuojama ir dar daugiau naujų. Platesnio pasirinkimo tikimės, kai prasidės masinė vakcinacija. Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad gegužės mėnesį galės pasiskiepyti visi norintieji. Tuomet rūšių turėtų būti daugiau ir bus lengviau prisitaikyti vakciną.
– Ką patartumėte dar laukiantiems skiepų?
– Labai džiugu, kad yra laukiančių. Žmonės skambina ir sako: „Mes jauni, nepatenkame į skiepijamas grupes, bet mums reikia grįžti į darbus, norime keliauti darbo ir atostogų reikalais, paskiepykite mus kuo greičiau.“ Tai galėtų būti pavyzdys abejojantiems vakcinos nauda ir taip stabdantiems procesą.
– Bet gal jaunesniems vakcina mažiau turi šalutinių poveikių, todėl jie tokie drąsūs?
– Visos vakcinos kelia ne tiek šalutinį poveikį, kiek organizmo imuninį atsaką. Suleidus bet kurią vakciną – nebūtinai nuo COVID-19 – gali pakilti temperatūra arba pasireikšti kitokia reakcija. Bet tai ir rodo, kad organizme formuojasi imuninis atsakas ligai. Kartais atrodo, kad jei po skiepo pakilo temperatūra – tai jau šalutinis poveikis. Bet tai yra natūralu – organizmas sureagavo ir pradėjo formuotis imuninis atsakas. To nereikia bijoti.
Galės registruotis ir patys
– Kaip bus toliau skiepijama? Ar teks registruotis patiems?
– Klaipėdoje gerbdami senjorų amžių ir suprasdami, kad ne visi turi galimybę registruotis internetu, taikėme tokį principą: gydymo įstaigos pačios skambino savo pacientams ir klausė jų nuomonės dėl skiepijimosi. Apsisprendusieji skiepytis buvo įtraukiami į sąrašą. Jiems pasakydavo, kur kokią valandą reikia atvykti. Ministerija ruošia ir centralizuotą elektroninę sistemą. Jaunesni pacientai galės patys užsiregistruoti sau tinkamu laiku. Visai kaip iki šiol registruojantis pas kardiologą, neurologą ar kitą gydytoją.
– Bet kol skiepų nėra tiek daug, ar nebus savotiškos „žaidynės“ – kas pirmesnis, tas gudresnis?
– Skiepų tikrai daugės ir, manau, jų pakaks visiems. Juk toks ir yra masinės vakcinacijos tikslas – paskiepyti visus norinčiuosius. Jei pageidaujamą dieną nebus laisvo laiko, žmogus atsistos į eilę ir kitą dieną automatiškai „įšoks“ į paskirtą laiką. Tikrai nereikės keturias dienas laukti ir „gaudyti“ laisvo laiko. Viskas bus automatiškai. Manau, bus patogu ne tik pacientams, bet ir vakcinuojančioms įstaigoms. Skambinti, informuoti ir pakviesti kiekvieną gyventoją atskirai – didžiulis krūvis šeimos gydytojams. Jie ir be skiepų turi pakankamai darbo.
– Ar ne per daug apkrauti medikai?
– Kito kelio tiesiog nėra. Turime kartu padirbėti, kad viskas pasibaigtų.
– Matyti šviesa tunelio gale?
– Jei žmonės vakcinuosis ir laikysis apribojimų, virusą turėtume įveikti. Visos pandemijos kada nors baigiasi.
– O kaip britiškoji ir kitos naujos viruso atmainos?
– Gąsdina. Bet labai laukiame naujų vakcinų. Jos jau pritaikytos mutavusiam virusui. Norisi, kad nauji skiepai būtų greičiau patvirtinti ir pasiektų Lietuvą. Vakcinacija vyktų sparčiau, ir žmones galėtume nuraminti dėl naujų atmainų.
– Tai galiausiai įveiksime virusą?
– Norisi, kad viskas greičiau baigtųsi. Chaosas, nuovargis, pyktis dėl karantino… Stengiamės, kad vakcinacija vyktų kuo greičiau ir efektyviau. Ji įneša optimizmo ir vilties.
– O ar jūs pati labai pavargote?
– Patikėkite, periodas labai intensyvus. Savivaldybių sveikatos skyriuose ar tokiose savivaldybėse, kur yra po vieną gydytojo etatą, nuo pat pandemijos pradžios pernai faktiškai neturime nei šeštadienių, nei sekmadienių. Nuolatinis darbas be sustojimo. Labai daug organizavimo, skambučių, konsultacijų. O juk niekur nedingo ir prieš pandemiją buvusios funkcijos. Kartais nusvyra rankos. Paliūdime, įkvepiame oro ir toliau darbuojamės. Yra daug protingų, sąmoningų žmonių. Jie ir skatina judėti į priekį.
Naujausi komentarai