Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pradėjęs veikti specializuotas Infarkto centras garantuos operatyvesnę pagalbą visos Vakarų Lietuvos gyventojams, kuriuos ištiko ūminis miokardo infarktas.

Mažins mirtingumo rodiklius

Lietuvoje gydymo įstaigose nuo ūminio miokardo infarkto miršta 10–12 proc. visų ligonių, o pažangiose ES valstybėse – 6–7 proc. Iki 2020 metų mūsų šalyje mirtingumą nuo šios ligos norima sumažinti iki 5–7 procentų. Kad būtų galima tinkamai valdyti pacientų srautus, sureguliuoti visų sveikatos priežiūros įstaigų grandžių darbą, Lietuvoje įkurti infarkto centrai.

Kaip teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji kardiologijos srities specialistė Klaipėdos kraštui Dalia Jarašūnienė, dabar, įtarus infarktą, ligonis iš bet kurio Klaipėdos apskrityje esančio miestelio per dvi valandas privalo patekti į miokardo infarkto gydymo centrą Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kurioje visą parą ir švenčių dienomis veikia intervencinių kardiologų postas.

Gelbės operatyviau ir efektyviau

„Žengėme žingsnį į priekį, kad iš Gargždų, Kretingos, Palangos, Plungės, Šilutės ligoniai, kuriuos ištiko miokardo infarktas, bus nugabenti tiesiai į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, jau nebeužsukant į rajoninę gydymo įstaigą“, – pasakojo D.Jarašūnienė.

Anot jos, į artimiausią gydymo įstaigą pacientas gali būti nuvežtas tik tada, kai pirmąją medicinos pagalbą teikiantys medikai pamato, kad žmogui ilga kelionė pavojinga, kad būtinos neatidėliotinos priemonės paciento būklei stabilizuoti.

Infarktui ištikus atokesnių rajonų – Telšių, Mažeikių, Tauragės – gyventojus pirmiausia būtina gabenti į rajonų centrines ligonines, ten suteikus būtinąją pagalbą, atlikus trombolizę per 24 val. atgabenti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

Iki šiol pacientai, ištikti miokardo infarkto, visada pirmiausia būdavo gabenami į artimiausią gydymo įstaigą ir tik sulaukus iš uostamiesčio atvykusio reanimobilio pervežami į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

Anot D.Jarašūnienės, Klaipėdos krašte ūminio infarkto ištiktiems pacientams pagalba neblogai būdavo suteikiama ir iki šiol.

„Tačiau, matant esamą situaciją, kilo idėjų, kaip tai daryti dar efektyviau: optimizuoti greitosios medicinos pagalbos automobilių darbą ir sutrumpinti laiką nuo simptomų atsiradimo iki kraujagyslės atvėrimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Kardiologė akcentavo, kad patyrus infarktą svarbi kiekviena minutė: kuo greičiau žmogus pateks į modernios įrangos, diagnostikos ir gydymo priemonių turintį centrą – tuo daugiau galimybių sugrąžinti jam visavertį gyvenimą. Per dvi auksinėmis vadinamas valandas operatyviai suteikta kvalifikuota pagalba ne tik mažina mirčių nuo ūmaus miokardo infarkto skaičių, bet ir saugo darbingo amžiaus žmones nuo neįgalumo.

Simptomai – aiškūs

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje per metus gydoma apie 600 pacientų, kuriuos ištiko ūmus miokardo infarktas. Konstatavus šį susirgimą intervencinės procedūros, kai mechaniškai atveriama širdies kraujagyslė išplečiama balionėliu ar implantuojamas stentas, neatliekamos tik retais atvejais, kai žmogų kamuoja sunkios gretutinės ligos – onkologija, psichikos sutrikimai, žmogus kraujuoja.

„Pirmos dvi valandos tokiems ligoniams yra lemtingos. Deja, mūsų įstaigoje tokių žmonių, kurie spėja į medikus kreiptis šiuo svarbiu laikotarpiu, yra tik apie 15–20 proc.“, – apgailestavo kardiologė.

D.Jarašūnienė pabrėžė, kad tik labai retais atvejais, pacientui net nespėjus paskambinti į greitąją, jį ištinka staigi mirtis.

„Vis dėlto dauguma žmonių jaučia pirmuosius simptomus: skausmą už krūtinkaulio, kuris pereina į kaklą, petį ar ranką. Skausmas trunka kelias minutes, žmogų išpila prakaitas. Jei toks skausmas tęsiasi daugiau nei 15 minučių ir vis stiprėja, būtina skambinti į greitąją. Tai – klasikiniai infarkto simptomai“, – aiškino medikė.

Jos teigimu, po 20 minučių, užsikimšus kraujagyslei, jau vyksta miokardo – širdies raumens – nekrozė. Tai reiškia, jog širdies raumuo pradeda žūti.

Gelbsti švietimas ir sąmoningumas

Pašnekovė pabrėžė, jog ne tik medikai, bet ir patys žmonės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę: pajutę pirmuosius infarkto simptomus, nedelsti, bet kuo greičiau kreiptis į medikus, kad specialistai dar turėtų galimybę jį gydyti.

D.Jarašūnienė aiškino, kad svarbiausia – spėti laiku atverti širdies kraujagyslę ir širdies raumenį kuo ilgiau išlaikyti gyvybingą.

Skyriaus vedėja įsitikinusi – nuo kardiologijos klasterio efektyvumo neatsiejamas ir žmonių švietimas.

„Apie infarkto riziką būtina šviesti ne tik vyresnio amžiaus asmenis, kurie dažnai jau žino, kad serga širdies ligomis, bet ir jaunus žmones. Jiems reikia priminti apie profilaktiką, sveiką gyvenimo būdą, kad šių problemų būtų išvengta arba jos būtų diagnozuotos kuo vėlesniame amžiuje“, – sakė D.Jarašūnienė.