- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greitosios mediko pečius slegia didžiulė atsakomybė. Tik jis vienas žino, kokia trapi gyvybė ir kokios lemtingos pirmosios minutės, prireikus skubios pagalbos.
Mėtėsi tikri organai
Apie azartą, laimėjimų skonį, kasdienį darbą ir net mistiką kalbamės su Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistėmis: 43 metų Virginija Šomkaite, 52 metų Jurgita Toliušiene ir 31 metų vairuotoju Valdimaru Auksoriumi.
Būtent jų komanda šiemet laimėjo 12-ąsias Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynes. Tai buvo šeštoji klaipėdiečių pergalė, o Virginijai ir Jurgitai – jau penktoji.
Nepaisant solidžios patirties, pašnekovės prisipažįsta šiemet nesitikėjusios laimėti – konkurentų buvo daug ir stiprių. Kolegos iš Kauno atsiuntė didžiausias pajėgas, buvo ir gydytojų.
Gana sunkios pasitaikė ir užduotys. Kaip rimtai joms ruošėsi organizatoriai, išdavė tai, kad žaidynėms buvo parūpinti tikri organai: paplūdimyje, suvaidinto teroro akto vietoje, mėtėsi žarnos, kepenys ir kiti vidaus organai. Tiesa, ne žmogaus, o kiaulės.
Prireikė penkerių metų
"Mes – azartiškos. Turime nemažai žinių, bet prieš kiekvienas žaidynes dar papildomai ruošiamės. Turime stiprų užnugarį – labai padeda bei palaiko supratingi kolegos ir valdžia. Šiemet žaidynėse buvo gana sunkios traumos, tad reikėjo papildomų žinių. Atliekamos manipuliacijos net prilygo toms, kurios daromos ligoninėje. Kai teisingai padarai užduotį, lieki savimi patenkintas", – nugalėtojos paaiškino, kodėl kasmet ryžtasi dalyvauti daug laiko pareikalaujančiame renginyje.
Moterys pasakojo, kad daugiausia džiaugsmo suteikė pirmoji pergalė, pasiekta po penkių bandymų laimėti.
Šią savaitę klaipėdietės pirmą kartą išvažiavo į tarptautines varžybas Ukrainoje, kur atstovaus Lietuvai kartu su kauniečių komanda.
"Greitoji – ne fūra"
Prie slaugos specialisčių pergalės prisidėjęs vairuotojas V.Auksorius prisipažįsta, kad geriau vairuoti nei kalbėti.
"Greitoji – tai ne fūra", – pašnekovas paaiškina, kuo greitosios automobilis skiriasi nuo įprasto.
Kolegės išduoda, kad Valdimaras padaro daugiau, nei derėtų: padeda joms, paduoda, ką reikia, priklausomai nuo situacijos.
"Mes kartais dar tik aiškinamės, kas nutiko. O jis jau net žino, ką reikia paduoti. Valdimaras turi pakaušyje akis. Važiuojant automobiliu per veidrodėlį jis stebi, ką darome: vaikštome ar laikome lašinę. Rūpinasi mūsų saugumu, kad staigiai stabdant nenugriūtume", – gerų žodžių negailėjo moterys.
O staigių stabdymų greitosios kelyje netrūksta net važiuojant su švyturėliais. V.Auksorius suskaičiavo, kad per vakarykštę dieną, skubant pagal iškvietimą, staigiai stabdyti dėl kelio neužleidžiančių vairuotojų kaltės teko net tris kartus.
Paaiškėja, kad 10 metų greitojoje dirbantis Valdimaras pats svajojo tapti paramediku, tačiau nepavykus suderinti darbo su mokslais, pastarųjų teko atsisakyti.
Prireikia greitos reakcijos
Ko reikia geram bei profesionaliam greitosios pagalbos medikui? Pašnekovės sutinka, kad šį darbą gali dirbti ne kiekvienas. Bet svarbiausia – mylėti žmones ir norėti jiems padėti.
Medikui taip pat būtina greita reakcija ir žinios. Jis turi mokėti gaivinti, priimti gimdymą, sustabdyti kraujavimą, žinoti, ką daryti atvykus į eismo įvykio vietą, kaip padėti pakaruokliui ar skenduoliui, vaikui ar senam žmogui.
Jurgita atvira – ne visi iškvietimai yra malonūs. Sunku važiuoti pas užspringusį, skendusį ar per eismo įvykį sužalotą žmogų, nes niekada nežino, ką ras. Dar važiuodamos automobiliu, jos iš tolo stebi situaciją: ar nukentėjusysis juda, guli, kraujuoja.
"Psichologiškai labai sunku, kai būna nukentėjusių vaikų. Verda emocijos, bet turi susikaupti. Turi perkratyti savo kompiuterį galvoje, ką čia reikia padaryti, kokią pirmąją pagalbą suteikti, tinkamai apskaičiuoti vaistų dozes, ypač vaikams. Ir turi viską gerai padaryti", – apie darbo subtilybes pasakojo J.Toliušienė.
Jų komanda taip "sustygavusi" veiksmus, kad vienas kitą supranta iš žvilgsnių. Persimesti vienu kitu žodžiu prireikia tik iškilus sudėtingesnei situacijai.
Lemtingos pirmosios minutės
Pasak V.Šomkaitės, daugiau streso būna po iškvietimo, kai mintyse perkrato savo veiksmus, pasvarsto, ar priėmė teisingus sprendimus. Pasitaiko ir ašarų.
Geriausias atpildas šiame nelengvame darbe – išgelbėta gyvybė, tiksliai nustatyta diagnozė.
Retas pacientas žino, kad būtent nuo greitosios medikų veiksmų per pirmąsias minutes priklauso, ar žmogus išgyvens ir kaip toliau klostysis jo sveikata. Svarbu net tai, į kokią ligoninę bus nuvežtas pacientas.
"Labai svarbu nuolat tobulėti. Kai turi daugiau žinių, lengviau priimti sprendimą. Kyla pasitenkinimas, kai išgelbėji skendusį ar nukentėjusį avarijoje. Kartais su tuo pačiu žmogumi susitinki ir antrą kartą", – pasakojo Jurgita.
Ji prisiminė, kaip viešoje vietoje gaivino klinikinės mirties ištiktą moterį. Medikė abejojo, ar moteris išgyvens. Tačiau po metų jų keliai vėl susikirto eiliniame iškvietime.
Ar nebūna gaila laiko seniems žmonėms, kurie greitąją dažnai kviečia tik norėdami pabendrauti?
"Tokių žmonių gaila. Jie tokie vieniši, kad net neturi su kuo pasikalbėti. Kai paklausi, ar negali kam nors paskambinti iš artimųjų, paaiškėja, kad arba visi išmirę, arba išvažiavę. Nuveži tokį žmogų į ligoninę ir galvoji, o kaip jis naktį grįš, jeigu išleis?" – pasakojo Virginija.
Vengia konfliktų
V.Šomkaitė pasakojo, kad po kai kurių iškvietimų vėliau pasidomi, kaip žmogui sekasi ligoninėje. Tai padiktuoja ne tik žmogiškas smalsumas, bet ir profesionalumas – medikės pasitikrina, ar teisingai suteikė pirmąją pagalbą.
"Norisi žmogui padėti, kai matai, kad situacija labai sunki bei rimta. Kai nuvažiuoji į tokią vietą, atrodo, net aplinka įkaitusi nuo įtampos", – pasakojo medikės.
Darbe joms tenka susidurti ir su agresyviais, įkaušusiais ar pamokslaujančiais aplinkiniais. Medikės ne visada girdi jų komentarus arba stengiasi išvengti konflikto.
"Kartais teisme po kokio eismo įvykio klausia, koks buvo automobilis. Neprisimenu. Kai susikoncentruoji į nukentėjusįjį, nekreipi dėmesio, kas vyksta aplinkui", – paaiškino Jurgita.
Pašnekovės pastebėjo, kad tam tikri gamtos virsmai turi įtakos ir iškvietimams. Kartais sunkios traumos, nelaimingi atsitikimai pasipila vienas po kito, o kartais budėjimai būna ramūs.
Metų laikai taip pat turi įtakos iškvietimų pobūdžiui. Atšilus orams, vasarą padaugėja skendimų, eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų darbo vietose. Į gatves išlekia motociklininkai, o jų traumos dažniausia būna sunkios.
Pasitaiko ir mistikos
J.Toliušienę labiausiai sukrečia vaikų, jaunų žmonių mirtys. Nors šiuos įvykius stengiasi kuo greičiau pamiršti, tačiau jie dažnai išplaukia iš atminties visai netikėtai. Pasitaiko net mistinių istorijų.
Jurgita prisiminė, kaip kartą ilgai teko gaivinti medikę. Niekaip nesisekė rasti venos, kad suleistų vaistų. Atgaivinta moteris pagaliau buvo nuvežta į ligoninę.
"Per ilgą gaivinimą prarandi daug jėgų. Prisėdau, gal net prisnūdau, kai išgirdau moterišką balsą sakantį: "Kol man leidai vaistus, visą laiką buvau tau už nugaros." Atrodo, net pajutau, kaip man ant peties kažkas uždėjo ranką", – pasakojo pašnekovė.
Medikės atkreipė dėmesį, kad po kai kurių tragiškų įvykių įsijungia tam tikri refleksai – itin pradeda saugoti savo vaikus bei artimuosius. Taip nutinka, pamačius, koks trapus gali būti gyvenimas, kuris kartais gali pasikeisti per sekundę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...