Plačiai klaipėdiečių širdis ir kišenes sugebėjusio praverti labdaros fondo „Širdies šviesa“ veikloje įtartini faktai – geradarių paaukoti rūbai pūdomi tvarte, o pinigai išgaravo.

Skyrė 200 tūkstančių

Dešimtmetį klaipėdiečių butų duris varstanti labdaros fondo vadovė Irina Volungevičienė įtikinėja miestiečius aukoti rūbų ir pinigų neįgaliesiems bei skurstantiesiems.

„Iš pradžių paprašė dėvėtų rūbelių. Sakė, kad skurstančioms daugiavaikėms šeimoms, vienišiems seneliams jų labai reikia. Surinkusi, ką turiu, išgirdau prašymą paremti ir pinigėliais. Tačiau nusprendusi pati nuvežti suruoštą siuntinį, nustėrau išvydusi pilną tvartą pūvančių paaukotų rūbų“, – pasakojo į dienos šviesą labdaros organizacijos veiklą ištraukusi klaipėdietė.

Labdaros fondas „Širdies šviesa“ oficialiai registruotas Rietavo savivaldybėje, Medingėnų kaime. Tačiau kaimynystėje įsikūrusio tokio fondo veiklos kaimiečiai tikino akyse neregėję.

O veikla turėjo būti įspūdinga, mat niekam nežinomas paramos fondas sugebėjo nustebinti ne tik Klaipėdos kraštą, bet ir visą Lietuvą. Pernai šiam fondui gyventojų skirta 2 proc. parama sudarė apie 200 tūkst. litų. Pagal paaukotų lėšų dydį tarp labdaros organizacijų "Širdies šviesa" buvo antroje vietoje.

Labdara – pūva tvarte

Medingėnų kaimo seniūnė Salomėja Čiesnienė tikino negirdėjusi, kad šis fondas kam nors būtų labai pagelbėjęs.

Pirmoji į šį kaimą gyventi atsikėlė I.Volungevičienės motina Aldona Žymontienė. Netrukus čia pasirodė ir dvi jos dukros Irina bei Ieva.

„Vyresnioji Irina girdavosi, kad įregistravo labdaros fondą, tačiau jokios gražios veiklos tikrai nemačiau. Kažkas nueidavo į jų sodybą pasirinkti dėvėtų rūbų“, – kalbėjo seniūnė.

Name, kuriame registruotas labdaros fondas, tebuvo fondo direktorės I.Volungevičienės motina A.Žymontienė. Pusamžė neįgali moteris, pati kažkada ir įkūrusi šį fondą, puolė skųstis, kad užauginusi dvi dukras dienas leidžia pagalbos prašinėdama pas svetimus žmones.

„Turiu invalidumą, nevaikštau, tad kartais net surūgusį vandenį tenka gerti. Viena dukra – užsienyje, kita – labdara užsiima. Nuo spalio nemačiau jos“, – aiškino A.Žymontienė.

Jos sodyboje tvartas, garažas, malkinė bei veranda buvo užversti maišais dėvėtų rūbų. Kalnai drabužių mirko ir puvo nuo vidun pro kiaurą stogą patenkančio lietaus.

Tarp šiukšlių – aukų lapai

A.Žymontienė tikino, kad po ilgamečių konfliktų su dukra šioji pasipustė padus ir kartu du dviem savo vaikais bei sesers sūnumi išsikėlė į šalia Rietavo esantį Vatušių kaimą.

„Kol aš vadovavau šiam fondui, buvo tvarka, daugybei žmonių padėdavome. Kas dabar vyksta jo veikloje – nežinia“, – kalbėjo I.Volungevičienės motina.

A.Žymontienė aiškino, kad dar iki šiol, ieškodami labdaros fondo, į Medingėnus atvažiuoja žmonės, dažniausiai iš Klaipėdos.

„Neturiu ką jiems pasakyti, nežinau, kuo dukra užsiima. Abejoju, jog skaidriai ten viskas vyksta, radau tarp išmestų daiktų šūsnis žmonių parašų, kad aukojo pinigų“, – virkavo moteris.

Keliuose šimtuose lapų su įmonės antspaudu buvo pažymėta, kas ir kiek aukojo fondui.

„Suskaičiavusi sumas, manau, kad per savaitę buvo surenkama apie 10 tūkst. litų“, – aiškino A.Žymontienė.

Paaukojo pieštukų

Apie tai, kad savo seniūnijoje sulaukė gana turtingos naujakurės, nežinojo ir Rietavo kaimiškosios seniūnijos seniūnas Romanas Jurčius.

„Kad nei ji, nei jos vyras niekur nedirba. Gyvena iš pašalpų“, – stebėjosi seniūnas.

R.Jurčius negalėjo prisiminti šeimos, kuriai sunkią valandą būtų gelbėjęs kaimynystėje neva veikiantis labdaros fondas.

„Prieš Naujuosius metus I.Volungevičienė į seniūniją atnešė tris vienetus spalvotų pieštukų ir flomasterių. Tai ir visa jos veikla. Jie juk niekur nedirba. Ji neįgalumo pašalpą gauna“, – tikino seniūnijos socialinė darbuotoja Dalia Jucienė.

Seniūnijos darbuotojus stebino ir tai, kaip neva skurstantiesiems paaukoti prašiusi šeimyna, pati oficialiai gyvenanti iš pašalpų, galėjo gauti paskolą būstui.

Bedarbiams – 100 tūkst. paskola

Pati I.Volungevičienė neneigė, kad ji ir jos vyras Rolandas Volungevičius oficialiai gauna algą iš šio fondo.

„Juk stažas eina, vyrui paskirta pusantro tūkstančio litų alga. Tačiau tai tik „ant popieriaus“, kad tik stažas jam būtų skaičiuojamas. Patys mokesčius "Sodrai" mokame“, – aiškino I.Volungevičienė.

Tačiau paklausti, kokia metinė jų fondo apyvarta, Volungevičiai ėmė painiotis. Leptelėjusi, kad galbūt pusantro ar daugiau šimto tūkstančių litų, vėliau I.Volungevičienė jau aiškino, kad fondas iš tiesų nieko neuždirba. Iš kokių lėšų šeima ketina kas mėnesį mokėti šimto tūkstančio litų paskolą, negalėjo atsakyti ir šeimos galva R.Volungevičius.

„Nors bankas paskolą skyrė, tačiau jau baigiasi terminas, per kurį mes turėjome įsigyti būstą. Namo šeimininkai nesutinka parduoti būsto už mažiau nei 150 tūkst. litų“, – bėdas dėstė R.Volungevičus.

Paprašyta parodyti dokumentus, kur ir ką labdaros fondas parėmė savo lėšomis, I.Volungevičienė ištraukė kelių lapų segtuvą ir puolė pasakoti 2004-ųjų įvykius.

„Padedame vaistais, kitiems reikia baldų. Tačiau jau senokai buvau rinkti aukų. Neturim pinigų benzinui, taigi iki Klaipėdos negalim nuvažiuoti“, – vis įtikinėjo I.Volungevičienė.

Laukia tūkstančių

Moteris gyrėsi, kad jos fondas parėmė šeimas Telšiuose, Vilkaviškyje ir net Klaipėdoje.

Tačiau Rietavo seniūnas R.Jurčius stebėjosi, kad taip toli ieškota skurstančiųjų.

„Gal reikės užeiti, pas mus daug kam parama praverstų“, – juokėsi seniūnas.

Jam antrino ir Medingėnų seniūnė S.Čiesnienė.

„Nesu girdėjusi, kad jų fondas pinigais ką nors būtų parėmęs. O ir pati per penkerius metus, kiek ji čia gyveno, niekur nedirbo. Nors gyrėsi, kad direktorė esanti. Matyt, pelningas jų verslas, jei vaikšto po butus“, – kalbėjo seniūnė.

Tuo metu Volungevičiai aiškino, kad nesitveria savame kailyje laukdami 200 tūkst., kuriuos kaip 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skyrė žmonės.

„Kažin kada juos perves į sąskaitą, gal liepą jau bus“, – nerimavo I.Volungevičienė.

Moteris puolė aiškinti, kad pinigus skirs jau dabar paraiškas paramai pateikusiems.

„Yra gaisrą išgyvenusių žmonių. Kiti – vaistų prašo. Kėdainiuose 12 vaikų turinti šeima prašo boilerį nupirkti. Va tokiu būdu mes dirbsime“, – kalbėjo I.Volungevičienė.

Aukojo dosniai

Pernai lietuviai paramos gavėjams po du procentus nuo sumokėto pajamų mokesčio iš viso skyrė 72 mln. litų. Labdaros ir paramos fondams skirta 5,5 mln. litų.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusiais metais klaipėdiečiai labdarai skyrė 8,2 mln. litų.

Papildyta

Vienas didžiausių labdaringų fondų „Lietuvos Caritas“  šalyje veikia jau du dešimtmečius. Tačiau žinoma organizacija, praėjusių metų duomenimis, iš pervestų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio surinko vos 8 tūkst. 606 litus.

„Skaičiai yra dideli, stebiuosi kaip galima surinkti 200 tūkst. iš 2 proc. paramos. Nesame girdėję apie tokį fondą, kaip „Širdies šviesa“. Aš stebiuosi, kaip tokiems žmonėms pavyksta surinkti tokias sumas. Mes gyventojų pajamų mokesčio 2 procentus renkame nuo 2004-ųjų metų. Prieš kelis metus mums pavykdavo surinkti vos daugiau nei 1 tūkstantį litų“, – kalbėjo „Lietuvos Caritas“ atstovė ryšiams su visuomene Laima Petraitytė.

„Lietuvos Carito“ atstovė pastebėjo, kad galimybė neskaidriai pasinaudoto 2 proc. parama, greičiausiai, glūdi tai reglamentuojančiuose įstatymuose.

„Lietuvos Carito“ atstovė tikino, kad negalėtų smerkti kitų labdaringų organizacijų vardu pasinaudojančių labdaros rinkėjų, tačiau pripažino, kad tokie atvejai pasitaiko.

„Vilniuje yra nuskambėjęs atvejis, kai vienas vyriškis rinko labdarą, pristatydamas „Lietuvos Carito“ vardu. Tačiau mūsų organizacijos nariai, vykdydami bet kokias akcijas, vietas pažymi organizacijos atributika ir turi dokumentus, kurių bet kuris gyventojas turi teisę paprašyti parodyti“, – kalbėjo L.Petraitytė.

Pasak L.Petraitytės, organizacijų, kurios gali gauti gyventojų pajamų mokesčio 2 proc. sąrašas yra gana didelis, todėl šioje srityje yra konkurencija.

„Įstatymo leidėjai turi kontroliuoti kas iš tiesų gauna šią paramą. O žmonėms, prieš įsileidžiant labdaros prašytojus į namus, vertėtų prašyti jų asmens dokumentų“, – kalbėjo „Lietuvos Carito“ atstovė.