Ekspertas apie rinkimų kovą uostamiestyje: mes per daug leidžiame politikams meluoti

Įvaizdis – dar ne viskas

Po to, kai Lietuvos regionų partijos pretendentė į mero postą uostamiestyje nesurinko būtino skaičiaus rėmėjų parašų, kandidatų į Klaipėdos vadovus liko vienuolika.

Būti Klaipėdos meru siekia dvi moterys ir devyni vyrai. Vienas svarbesnių elementų rinkimų kovoje – kandidatų įvaizdis, kuris irgi daug pasako apie pretendentus.

Politikės moterys laikosi įprasto dalykiško, neprovokuojamo stiliaus, vyrai – irgi panašiai, beveik visi – kostiumuoti, nors vieni jų atsisakė kaklaraiščio, o kai kas – ir švarko.

Komunikacijos eksperto A. Katausko teigimu, politikai jau kurį laiką siekia laisvo, neformalaus įvaizdžio, kuris populiarėja tiek verslo, tiek politiniame pasaulyje.

„Laisvesnio politikų įvaizdžio tendencija stebima jau kurį laiką. Politikai nusiriša kaklaraiščius, bando būti labiau atpažįstami, susitapatindami su rinkėjais, bet ir išlaikydami solidumą. Tiesa, viešai kiti politikai dar kol kas nedrįsta rengtis Volodymyro Zelenskio stiliumi, jie puikiai supranta, kokios kritikos sulauktų. Nes tai, ką gali V. Zelenskis, negali nė vienas Lietuvos politikas, tai yra visiškai kitokios politinio svorio kategorijos. Todėl tikiu, kad jiems užteks proto nerizikuoti, mėgdžiojant šį įvaizdį“, – pabrėžė A. Katauskas.

Savojo rinkėjo paieškos

Be įvaizdžio, politikui svarbi retorika, programa, pažadai rinkėjui. Klaipėdoje žmones jau pasiekė rinkimų informaciniai leidiniai, kuriuose politikai atskleidė savo politinius siekius.

Vienoje kandidato į Klaipėdos merus programoje, be įprastų lozungų apie tvarumą, pareikšta ir tai, kad pretendentas, jei būtų išrinktas miesto vadovu, sieks „Klaipėdos vienaragio užauginimo“.

„Kokį šansą turi politikas, iškėlęs tokį šūkį? Klausimas, į kokią auditoriją savo tokiu kalbėjimu jis taikosi? Jei pagrindinis rinkėjas yra vyresnio amžiaus žmogus, turbūt tokia žinutė tikrai nesužaistų. Tačiau partijos atlieka įvairius tyrimus ir parenka savo retoriką pagal aktualijas. Tiesą sakant, politikai žada tai, ko žmonėms iš tikrųjų reikia, nes jie prieš tai atlieka tyrimus, išsiaiškina problemas, o tai jau tam tikra politinė apgavystė. Kitaip tariant, jie prieš tai paklausia, ko jūs norėtumėte, ir tada jums tai pažada per rinkimus“, – teigė A. Katauskas.

Vis dėlto, jei šūkis apie vienaragio arba perspektyvios įmonės išauginimą Klaipėdoje orientuotas į jauną, iki 35 metų, dirbantį su šiuolaikiškomis technologijomis žmogų, gal jis ir suveiktų.

Tačiau, pasak komunikacijos eksperto, nežinia, ar tai apskritai yra veiksminga savivaldos rinkimuose.

Jie prieš tai paklausia, ko jūs norėtumėte, ir tada jums tai pažada per rinkimus.

Politinių pažadų žaismas

Kitų kandidatų į Klaipėdos merus šūkiai yra nuo „nulinio pakantumo korupcijai“ iki „sveikatos įstaigų vadovų rotacijos“.

Ne vienas būsimas Klaipėdos meras savo rinkimų programoje atsigręžė į bendruomenę, ir tai natūralu, nes būtent bendruomenė ir yra rinkėjai, nulemsiantys rinkimų rezultatus, todėl pažadai jiems – itin svarbūs.

„Padidinsime dalyvaujamojo biudžeto finansavimą 5 kartus!“

„Peržiūrėsime socialinio būsto suteikimo tvarką ir sudėsime aiškias taisykles.“

„Klaipėdoje labai reikalingas tiltas arba požeminis pravažiavimas per geležinkelį ties Rimkais.“

„Sieksime miesto praplėtimo ribų iki Radailių kelio. Čia sieksime pastatyti 2 mokyklas ir 4 darželius. Bei įrengti rekreacinę poilsio zoną.“

„Tai ketinu pasiekti atidžiai įsiklausydamas į gyventojų poreikius, kurie gali būti: nemokamas viešasis transportas mokiniams, daugiavaikėms šeimoms, socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms ir negalią turintiems asmenims.“

„Pirmasis ir neatidėliotinas darbas – daugiabučių kiemų sutvarkymas, išsprendžiant automobilių statymo klausimą taip, jog nė vienas klaipėdietis nebūtų nubaustas už automobilio pastatymą ne vietoje.“

„Siekti Klaipėdos miesto įtraukimo į valstybinio jūrų uosto valdymą.“

„Sieksiu užtikrinti miesto gyventojų civilinę saugą.“

„Vis dėlto yra problemų, kurių sprendimui neužteks vien miesto valdžios pastangų. Tačiau politikas puikiai žino, kad visuomenė nesidomės nei ekonomika, nei geopolitika, ir jis tuo žaidžia“, – pabrėžė komunikacijos ekspertas.

Įžvalgos: anot komunikacijos eksperto A. Katausko, dėl nesibaigiančių ekonominių iššūkių ir karo Ukrainoje dauguma politikų nusiteikę skelbti žinutes, kurios žmonėms suteiktų nors šiek tiek ramybės. I. Gelūno / BNS nuotr.

Politikas jums meluoja?

Yra ir tų, kurie žada Klaipėdoje visą parą veikiančią biblioteką, daugiafunkcius užimtumo centrus, naują polikliniką, miestiečiams atvertas krantines ir kokybišką poilsį pajūryje, be to, naują socialinį daugiabutį.

Vienas kandidatas į Klaipėdos merus mano, kad seniūnijos turi turėti savo biudžetus, nors uostamiestyje tokio darinio jau seniai nėra.

Tas pats kandidatas žada remti ne tik daugiabučių, bet ir privačių bei kitų statinių renovaciją ir Klaipėdoje išsaugoti „rajonų bibliotekas, medicinos punktus, poliklinikas bei ligonines“.

Ir tai dar ne viskas. Politikas, jei bus išrinktas Klaipėdos meru, ketina mažinti skurdą, kurdamas gerai apmokamas darbo vietas.

„Kokias darbo vietas gali sukurti miesto meras? Čia ir yra tas žaidimas, kurį politikai gerai įsisavinę. Viešojoje erdvėje dėl to diskutuojama, bet analitinės informacijos yra per mažai. Pavyzdžiui, politikas pasako, kad sumažins šildymo kainas, bet jei šalia atsistotų ekspertai ir pagrįstų, kodėl jis negali to padaryti, paaiškėtų akivaizdus politiko melas. Mes per daug leidžiame politikams meluoti. Reikėtų dekonstruoti politikų pažadus ir aiškiai pasakyti rinkėjams, kad šitas žmogus jums meluoja, tai būtų naudinga, bet tai turbūt tik svajonė“, – kalbėjo A. Katauskas.

Mes per daug leidžiame politikams meluoti.

„Apsikandžiojimui“ yra laiko

Dauguma pretendentų į Klaipėdos merus savo programose kol kas yra korektiški konkurentų atžvilgiu, išskyrus vieną atvejį, kai vienas kandidatas informaciniame rinkimų leidinyje aštrokai kirto kitam.

A. Katausko teigimu, santūrus politikų elgesys konkurentų atžvilgiu gali būti laikinas dalykas, esą prieš pat rinkimus viešai skelbiamų piktesnių pastabų ar replikų gali padaugėti.

„Galbūt tai yra rinkimų strategijos pasirinkimas. Kai kuriais atvejais rinkimai būna gana nuobodūs, nes nėra tos dvikovos, „apsikandžiojimo“, agresyvesnio savo pozicijos apgynimo. Ir tai, kad vienas kandidatas kiek aštriau pasisakė konkurento atžvilgiu, nė kiek nestebina. Tai yra tam tikras šansas atkreipti į save dėmesį, nors čia kyla ir tam tikrų pavojų dėl negražaus elgesio, konfliktiškumo, kas irgi gali nepatikti rinkėjams“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.

Žaidimas su ugnimi

Vienas kandidatas žada būti „uraganu, kuris išvers politinio dumblo užtvanką“ ir „įleis gryno skaidraus vandens į veidmainių avantiūrų dumblą“. Jis nesibodėjo „įpilti žibalo“ ir tautinių bendrijų klausimu.

„Klaipėdoje gyvena daug mūsų piliečių, kurie turi rusiškas ar pavardes, ar yra rusakalbiai, kurie pastaruoju metu jaučia didesnę atskirtį. Aš esu prieš stigmų klijavimą pagal tautas ar kalbą – visi klaipėdiečiai yra Klaipėdos ir Lietuvos žmonės (kalba netaisyta – A. D.)“, – rašoma vieno kandidato į Klaipėdos merus programoje.

Pasak A. Katausko, tokios deklaracijos yra kai kurių partijų ir kandidatų žaidimas su ugnimi, kai yra užaštrinamos problemos, kad politikas parodytų savo išskirtinumą.

„Kai kuriais atvejais problemos tarsi nėra, tačiau labai agresyvi politikų komunikacija, tam tikras visuomenės skaidymas leidžia tikėtis daugiau matomumo. Ir čia svarbus visuomenės informavimo priemonių vaidmuo, kurios gali aiškiai pasakyti, ką vienas ar kitas politikas daro ir ko siekia. Neretai politikai laviruoja ant ribos, kol ją peržengia, ir mano, kad tai duos daugiau pliusų nei minusų. Kai tik viskas apsivers, politikas iš karto atsisakys tokio pobūdžio komunikacijos, kuri jam kenkia. Šiuo atveju yra bandoma pasitikrinti, kaip tokia retorika suveiks“, – įsitikinęs A. Katauskas.

Anot pašnekovo, vienas variantų yra į tokius pasisakymus visiškai nereaguoti, nes tai jau provokacija, kuria siekiama sulaukti daugiau dėmesio.

„Kuo išskirtiniai šie savivaldos rinkimai? Turbūt bendrąja aplinka, kurioje mes esame. Tai ir ekonominiai iššūkiai dėl popandeminės situacijos, ir karas Ukrainoje, kurio pasekmes juntame. Todėl dauguma politikų nusiteikę kalbėti žmonėms tai, kas jiems suteiktų nors kažkiek ramybės. Tai buvo galima numatyti, nes visuomenė jau reikalauja tiek iš politikų, tiek iš verslų, kad būtų labiau pasirūpinta žmogumi, saugumu, valstybe. Ir tai atsispindi rinkimų retorikoje, tačiau, kaip bežiūrėtume, svarbiausias akcentas vis tiek yra pinigai – kiek žmogus uždirba ir kiek už ką sumoka. Viso ko epicentre yra socialinė ir ekonominė politika, tačiau savivalda čia turi mažiau galių nei nacionalinė valdžia, nors vietos politikai paprastai žada daugiau, nei galėtų padaryti“, – pastebėjo A. Katauskas.