– Pasidalykite savo, kaip eksperto, įžvalgomis – kokia šiandien yra jūsų administruojamų Klaipėdos daugiabučių namų stogų būklė ir kiek jų šiais metais reikėtų remontuoti?

– Šiuo metu tik 16 proc. visų daugiabučių namų stogų yra visiškai sutvarkyti – vienu atveju pakeitus visą stogo dangą, kitu – įgyvendinus pastato renovaciją, kurios metu, be dangos keitimo, atliekami ir visi privalomi kompleksinio atnaujinimo darbai. Gyventojų apsisprendimo dėl renovacijos arba pilno stogo keitimo šiuo metu laukiame dar 8 proc. daugiabučių namų. Taigi net 76 proc. mūsų administruojamų pastatų stogų reikalauja lokalaus remonto darbų arba pilno stogo dangos keitimo. Tačiau tam turi pritarti daugiabučių namų gyventojai.

Kai stogą reikia remontuoti iš pagrindų, žinoma, tikslingiausia būtų ne tik pakeisti dangą, jį apšiltinti, bet ir sutvarkyti ventiliacijos angas bei atlikti kitus būtinus darbus. Tačiau finansinėms galimybėms ribojant, svarbu atnaujinti bent stogo dangą, kad pastatas būtų apsaugotas nuo tolesnės žalos.

Verta paminėti, jog į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktų namų gyventojai gali dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tvarkybos darbų dalinio finansavimo programoje. Ji suteikia galimybę gauti net iki 50 proc. finansavimą stogo ir fasado remonto darbams.

– Labiausiai dėl susidėvėjusio stogo kenčia viršutinių aukštų gyventojai, tačiau kuo rizikuoja visi namo bendraturčiai, jei numoja ranka į siūlymus tvarkyti kiaurą stogą?

– Daugiabučio namo stogas – bendrojo naudojimo objektas, tad ir jo remontas – ne vien viršutinių aukštų gyventojų rūpestis. Nusidėvėjusi, nesandari stogo danga tampa nebeatspari krituliams, vėjui, temperatūriniams pokyčiams, tad nesirūpinant stogu, drėgmė ima niokoti ne tik fasadą, vidaus patalpas, bet ir kelia grėsmę pastato konstrukcijų stabilumui.

Įmirkusių išorinių sienų elementai, veikiami šalčio, ima aižėti, byrėti, todėl neretai dėl netvarkingų stogų viršutiniuose pastatų aukštuose galime matyti nutrupėjusių plytų, tinko, karnizų ar piliastrų fragmentus. Įsisenėjus problemai, drėgmė pasiekia ir žemesnius aukštus, ima skverbtis į vidaus patalpas.

Ypač dėl nusidėvėjusios dangos pažeidžiamos šlaitinių stogų konstrukcijos. Į drėgmės veikiamas gegnes, mūrstogius įsimeta puviniai, pelėsis, konstrukcijos nebetenka savo pirminio atsparumo apkrovoms, o tai gresia stogo įgriuvomis, lūžiais. Tai pirmiausia kelia didelį pavojų gyventojų saugumui, be to, įlūžus stogui, perdangoms, neišvengiamai laukia didesnės tvarkybos darbų apimtys ir išlaidos, nei būtų pareikalavęs laiku atliktas stogo remontas. Visuomet patariu gyventojams atsižvelgti į ekspertų siūlymus ir pritarti remonto darbams, kada jie yra būtini. Nes, kaip minėjau, avarijos atveju išlaidos remontui bus ženkliai didesnės, o paruošti dokumentus bus sudėtingiau ir užtruks ilgiau.

– Kokią žalą dėl netvarkingo stogo dažniausiai patiria daugiabučių namų gyventojai?

– Pro nesandarų stogą į namo vidų prasiskverbęs vanduo dažniausiai žalos pridaro patalpų apdailai, elektros instaliacijai – įvykus trumpajam jungimui, nudega laidai, sugadinami buitinės technikos prietaisai, pakenkiama ir bendrosiose patalpose įrengtai elektros paskirstymo skydelių instaliacijai (automatiniams, paketiniams jungikliams, internetinio ryšio priemonėms).

Dėl netvarkingo, pratekančio stogo nukenčia ne tik laiptinės, bet ir gyventojų būstai – atšoka tapetai, sugadinama grindų danga, pažeidžiamos baldų plokštės. Galiausiai dėl nuolatinės drėgmės patalpose ima formuotis pelėsio židiniai, blogėja mikroklimatas, o tai neabejotinai turi įtakos žmogaus savijautai ar net sveikatai.

Komentaras

Algis Gaižutis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus patarėjas

– Kada namo administratorius, remontuodamas daugiabučio namo stogą, privalo gauti gyventojų daugumos pritarimą, o kada – imtis darbų nelaukiant sutikimo?

– Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 punkte nurodyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsdamas organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Jei namo stogo remonto darbai sietini su privalomaisiais reikalavimais užtikrinant tinkamą namo stogo būklę, namo patalpų savininkų sutikimas nėra būtinas, tačiau administratoriui privalu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki planuojamų atlikti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pradžios paskelbti informaciją apie šiuos darbus, jų mastą, kainą, lėšų šaltinius, atlikimo terminą, darbų rangovą, darbų vadovą ir jo telefono numerį.

Visais kitais atvejais, kai pakeičiamos ar pagerinamos bendrojo naudojimo objektų ar inžinerinės įrangos savybės, patalpų savininkų pritarimas yra būtinas (pavyzdžiui, keičiant laiptinės medinius langus į plastikinius).