Uostamiesčio valdžia planuoja rengti ekonominės plėtros strategiją. Manoma, kad jei ji nepaskatins ekonominio proveržio, tai bent stabilizuos esamą situaciją.

Ar verta rengti ekonominės plėtros strategiją, pirmadienį svarstė miesto tarybos kolegija.

Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ konsultantė Rugilė Andziukevičiūtė atkreipė dėmesį, kad Klaipėda per paskutinius penkerius metus neteko 12,5 tūkst. gyventojų. Kasmet miestą palieka vidutiniškai po tūkstantį žmonių.

Pasak konsultantės, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas Klaipėdos regione augo lėčiau nei Vilniuje ar Kaune. Uostamiestis nebėra toks patrauklus ir studentams. Jie renkasi studijas kituose miestuose.

„Prognozuojama, kad iki 2030 m. Klaipėdos populiacija toliau stabiliai mažės. Todėl svarbu imtis veiksmų“, – tvirtino konsultantė.

Pasak R.Andziukevičiūtės, Klaipėda visoje Lietuvoje taptų pirma savivaldybe, kuri pasirengtų tokią strategiją.

Joje būtų numatytos kryptys, kur reikia investuoti, kaip padidinti bendrąjį vidaus produktą, pasiekti, kad Klaipėdoje būtų kuriamos inovacijos.

Strategijos parengimas atsieitų 150 tūkst. eurų. 51 proc. turėtų prisidėti miesto savivaldybė, nes būtų projekto lyderis.

Likusią dalį išsidalytų partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

R.Andziukevičiūtės teigimu, pastarieji strategija yra suinteresuoti.

Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad tai būtų strategija, kuri skatintų ekonominį proveržį.

„Didelio veiksmų plano joje nebus, tačiau svarbiausia apčiuopti naudą, kurią gali duoti ekonomika. Jei ekonominio proveržio nebus, gal bent situacija stabilizuosis“, – tvirtino vicemerė.

Tarybos narys Simonas Gentvilas pabrėžė, kad tai istorinis dokumentas, suvienysiantis viešąjį, privatų sektorių ir mokslą.

Tarybos kolegija pritarė Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos rengimui.