Tada žurnalistai prašė skaitytojų atspėti, kur yra miesto geografinis centras.
Klaipėdiečiai manė, kad tai – Baltijos ir Taikos prospektų žiedinė sankryža, centrinis paštas, Jono kalnelis, piliavietė, pilies bei laikrodžių muziejai, uostas ir net dienraščio redakcija, tada rezidavusi Šaulių gatvėje.
Tuomečio savivaldybės Geodezijos ir geoinformacijos sistemos skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda nustatė, kad toks centras yra netoli Tilžės gatvės.
Beveik toje pačioje vietoje dienraštis „Klaipėda“ inicijavo modernios skulptūros „Žydėjimas“ pastatymą.
Ją sukūrė jaunųjų menininkų grupės „Žuvies akis“ narys Jurgis Malinauskas.
Skulptūros kojelė nukalta iš nerūdijančio, o burbulas – iš rūdijančio plieno. Rūdijantis burbulas po kiek laiko pakeitė spalvą ir tūrį.
Skulptūros forma primena augalą ir simbolizuoja gimimą, augimą, nokimą, brandą, išsiskleidimą, išsiveržimą iš žemės, iš kieto į minkštą, iš stabilaus į kintantį, iš praeities į ateitį.
Paralelinės sąsajos su gamta – neatsitiktinės, autorius siekė skulptūros universalumo ir atvirumo supančiai erdvei – parkeliui.
Tą 2005-ųjų lapkričio 7-osios vidurdienį šalia Trinyčių tvenkinio užgrojo Karinių jūrų pajėgų orkestro maršas.
Būrys ištikimų „Klaipėdos“ skaitytojų, redakcijos žmonės, menininkai domėjosi, kokią formą slepia baltas audeklas.
Oficialios kalbos buvo trumpos, bet įdomios. Kalbėjo tuometis miesto meras Rimantas Taraškevičius, menotyrininkė Goda Giedraitytė, skulptūros autorius J. Malinauskas.
Prabėgo nemažai metų, gyvenimas gerokai pasikeitė. Klaipėdoje įvyko nemažai pokyčių.
Tvenkinys, prie kurio stovi skulptūra, dabar vadinasi nebe Trinyčių, o Malūno, parkas tapo šio kvartalo žmonių pamėgta vieta, o „Žydėjimas“ tebestovi.
V. Nausėda vis dar dirba savivaldybėje ir yra Išmanaus skaitmeninio miesto skyriaus patarėjas. Jis teigė, kad per 21 metus Klaipėdos ribos nedaug pakito, todėl skulptūra dar vis teisingai atlieka paskirtį parodyti geografinį miesto centrą.

Naujausi komentarai