Prioritetai Baltijos jūroje

Vyriausybėje derinama Lietuvos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo iki 2030 m. programa. „Jūros“ priedui ji įdomi tuo, kiek projektų ir realių įgyvendinamų vizijų bus susiję su Baltijos jūra, pajūriu, Klaipėdos uostu, vandens transportu ir panašiai.

Bendra nuostata – Lietuvos teritorinė jūra ir pakrantė turi būti vystomos atsakingai. Tai reiškia, kad inžinerinė plėtra jūroje vyks griežtai numatytose infrastruktūros zonose ir koridoriuose. Prioritetas jūroje numatomas bendro naudojimo vandens keliams ir infrastruktūros koridoriams, uostų reidams, laivų inkaravietėms, taip pat grunto šalinimo vietoms.

Dar viena nuostata yra ta, kad pajūrio zonose, kur ateityje gali būti statomi uostai, būtų rezervuotos teritorijos, numatant jūroje ir infrastruktūros koridorius. Kadangi šiuo metu Lietuvoje dar nėra aiškaus atsakymo, kur kada nors ateityje galėtų būti statomas išorinis uostas, užsimenama apie tai, kad teritorijos uosto infrastruktūrai, privažiavimo keliams ir atplaukimo koridoriams jūroje turi būti rezervuotos tiek ties Melnrage, tiek ties Būtinge.

Lietuvos Baltijos jūros dalyje planuojama naudingų iškasenų žvalgyba ir gavyba, energetikos objektų plėtra. Neužmiršta ir žvejyba. Jūroje netgi būtų galimas žuvų auginimas, tačiau tam esą pirmiau reikia sukurti teisines prielaidas.

Baltijos jūroje ir pajūrio zonoje, konkrečiai Kairiuose, planuojama krašto apsaugos poligonų plėtra. Baltijos jūroje galėtų būti rezervuota maždaug 500 kv. km poligono zona. Kairiuose, prie Kuršių marių, planuojama papildomai poligonui rezervuoti apie 750 ha plotą.

Agresyvi Rusijos, iš dalies ir Baltarusijos, veikla regione pakeitė situaciją transporto srityje, bet svarbiame Lietuvos dokumente tie pokyčiai beveik neatsispindi.

Numato uostelių plėtrą

Pagal Lietuvos bendrąjį planą, Baltijos jūroje ir pajūryje orientuojamasi į vadinamosios mėlynosios ekonomikos prioritetus. Jis privalėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp aplinkos tausojimo, ekonominės veiklos ir pakrantės vystymo.

Svarbiausiu pajūrio ekonomikos augimo tašku yra laikomas Klaipėdos uostas. Numatoma, kad bent iki 2030 m. jo plėtra vyks tik vidinėje dalyje ties Kiaulės Nugara – pietinio uosto vystymas su naujais vartais nuo Kuršių marių.

Melnragės ar Būtingės išoriniai uostai būtų vystomi tik esant poreikiui. Patikslinama, kad vienu iš prioritetų pasirenkant išorinio uosto vietą turėtų būti krovinių srautų nukreipimas nuo miesto teritorijų ir aplinkosauga.

Lietuvos bendrajame plane dėmesys skiriamas ir Šventosios uostui, kuris turėtų būti pritaikomas ne tik žvejų, bet ir pramoginiams laivams, numatytos pramogų zonos. Yra ir tokia nuostata, kad Šventosios uoste turėtų atsirasti vieta karo laivams laikyti. Šventosios uoste Lietuvos kariuomenės poreikiams turėtų būti įrengta 100 m ilgio krantinė su 2 ha teritorijos plotu.

Tokia išplėsta Šventosios uosto paskirtis kertasi su tuo, kad šį uostą palikta atstatyti Palangos miesto savivaldybei, kuri viena pati nepajėgi įrengti bangolaužių ar užtikrinti tokį gylį, kuris leistų įplaukti karo laivams. Galbūt Šventosios uostui atstatyti galėtų būti naudojama ir karo reikmėms skirtų lėšų dalis?

Lietuvos bendrajame plane užsimenama ir apie laivų prieplaukos įkūrimą Karklėje prie Rikinės upelio. Šioje srityje daugiau iniciatyvos galėtų parodyti ir ekonomiškai stipriu Lietuvoje laikomas Klaipėdos rajonas, kurio teritorijoje yra pajūris prie Karklės.

Lietuvos bendrajame plane užsimenama ir apie uostelių tinklo plėtrą prie Kuršių marių, ypač Šilutės rajone ir Kuršių nerijoje.

Planuojama, kad iki 2030 m. turėtų būti sutvarkyti Karaliaus Vilhelmo kanalo krantai, o pats kanalas labiau pritaikomas laivybai, iš dalies ir krovininei. Užsimenama ir apie kanalo sujungimą su Kuršių mariomis Klaipėdoje ties planuojama pramoginių laivų marina pietinėje dalyje.

Perspektyva: nepaisant geopolitinių pokyčių, Klaipėdos uostas išliks svarbia Lietuvos ekonominio vystymo vieta. V. Matučio nuotr.

Privažiavimai į uostą

Lietuvos bendrajame plane dėmesio skiriama privažiavimo keliams ir geležinkeliams prie Klaipėdos uosto vystyti. Tik klausimas, ar pakankamai įvertinta nauja realybė, kuri atsirado po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą.

Nauja agresyvi Rusijos, iš dalies ir Baltarusijos, veikla regione pakeitė situaciją transporto srityje. Svarbiame Lietuvos dokumente tie pokyčiai neatsispindi. Visur minimas tarptautinis IX transporto koridorius, nors realiai jo kaip ir nebėra, nes tiek geležinkeliai, tiek keliai, ypač dabar uždarius perėjimo postus, nutrūks ties Baltarusijos siena.

Plane visiškai neminima tai, kad iš Kauno iki Klaipėdos uosto būtina nutiesti europinę geležinkelio vėžę, nors diskusijos apie tai buvo. Ji būtų ir kaip alternatyva dėl geopolitinių pokyčių ties Baltarusijos siena užblokuotai rusiškai geležinkelio vėžei. Pagal Lietuvos bendrąjį planą, europinė vėžė iš Kauno būtų tiesiama tik į Vilniaus oro uostą ir sostinės logistikos centrus.

Gerai tai, kad Lietuvos bendrojo plano įgyvendinimo iki 2030 m. vizijoje užsimenama apie tai, jog būtina iš esmės tvarkyti privažiavimo kelius per Klaipėdos miestą prie uosto (iš dalies tai ir daroma).

Privažiavimo prie uosto automobilių keliais srityje numatyta rekonstruoti kelią iš Klaipėdos link Šilutės nuo Jakų žiedo. Šis kelias reikšmingu taptų dar ir todėl, kad yra numatoma Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtra.

Planuojama, kad į Klaipėdos uostą turėtų būti skatinamas sunkiojo transporto, kuris naudoja alternatyvų kurą, pirmiausia suskystintąsias dujas, nes Klaipėdoje yra SGD terminalas, judėjimas.

Iki 2030 m. numatyta atlikti ir galimo Melnragės išorinio išvažiavimo kelių iki Klaipėdos–Liepojos plento studiją. Analogiška studija turėtų būti rengiama ir dėl išvažiavimo kelių iš galimo Būtingės išorinio uosto. Panašias studijas numatoma rengti ir geležinkelio linijų plėtojimo srityje.

Svarbu tai, kad Lietuvos vystymo plane užsiminta apie krovininio geležinkelio iškeldinimą iš Klaipėdos miesto centrinės stoties nukreipiant įrengtais aplinkkeliais. Numatyta modernizuoti geležinkelio liniją tarp Klaipėdos ir Tauragės.

Iki 2030 m. numatyta modernizuoti vidaus vandens kelią nuo Klaipėdos iki Kauno, būtų pritaikyta gabenti krovinius vidaus laivais.